Valstybės ginčas su „Veolia“ turi būti nagrinėjamas nelaukiant arbitražo sprendimo (papildytas)

Energetikos ministerijos ieškinys Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ ir jos valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir „Icor“ bei su jomis susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas nelaukiant galutinio sprendimo Vašingtono arbitraže, galutinai nutarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

Po šio sprendimo byla turėtų būti grąžinta į pirmosios instancijos teismą ir pradėta nagrinėti iš esmės, BNS teigė Energetikos ministerija.  

LAT pirmadienį atmetė „Veolia“ ir su ja susijusių įmonių prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, kol šalių ginčą dėl 79 mln. eurų žalos atlyginimo išnagrinės Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (ICSID) Vašingtone. LAT panaikino Apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų pernai ir šiemet priimtas nutartis.

„Teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio arbitražo proceso gali būti stabdoma tik išimtiniais atvejais įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina“, – paskelbė LAT trijų teisėjų kolegija, kurios sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 

„Bylos stabdymas, iki bus išnagrinėta ICSID byla, neatitiktų šios civilinės bylos sustabdymo instituto paskirties, prieštarautų teisingumo, ES teisės viršenybės ir efektyvaus proceso principams, neužtikrintų šalių teisės į teisminę gynybą ir proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo“, – nutarė LAT.

Pasak teisėjų kolegijos, ES valstybės narės negali pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimų, priimtų pagal ES vidaus dvišales investicijų sutartis, nes tai prieštarautų ES teisės viršenybės principui. Be to, galimybė valstybės narės teismui atlikti investicinio arbitražo sprendimo kontrolę yra itin ribota, o ICSID atveju tokia kontrolė išvis negalima.

Apeliacinis teismas šių metų vasarį nutarė, kad nepaisant to, jog Lietuva Vašingtono arbitraže atsiėmė priešieškinį  „Veoliai“, arbitražo nustatytos aplinkybės gali būti svarbios nagrinėjant bylą Lietuvoje. 

Arbitražas nagrinėja „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. 

Pasak Energetikos ministerijos argumentų LAT, šiuo metu nėra aiški ICSID arbitražo galutinio sprendimo priėmimo data. Anot jos, Lietuvoje nagrinėjamos bylos sustabdymas neapibrėžtam laikui būtų nesuderinamas su teisinio tikrumo principu, ypač todėl, kad ieškinys pateiktas beveik prieš ketverius metus, o byla dar nėra nagrinėjama iš esmės.

Tuo metu „Veolia“ ir jos valdomos įmonės aiškino, jog galutinis arbitražo sprendimas, tikėtina, turėtų būti priimtas dar šiais metais. Anot jų, Lietuva nėra atsiėmusi priešieškinio Vašingtono arbitraže – jo atsiėmimo klausimas galutinai bus išspręstas tik galutiniu ICSID sprendimu.

LAT pernai kovą nutarė, kad valstybės ieškinys „Veoliai“ turi būti nagrinėjamas iš naujo. LAT nepagrįsta pripažino ieškinio priėmimo klausimą sprendusių žemesnių teismų išvadą, kad valstybė neturi teisės reikšti tokio ieškinio.

Energetikos ministerija 2020 metų liepą Lietuvos teismui pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui, Andriui Janukoniui ir Linui Samuoliui.

Ieškiniu į nacionalinius teismus perkelti reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže ir kuriuos ji vėliau atsiėmė. 

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų. 

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

Tuo metu „Veolia“ teigia, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo.