R. Kurlianskis, V. Gapšys „MG Baltic“ byloje lieka nuteisti už korupciją, toliau atliks laisvės atėmimo bausmes (dar papildyta)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį nutarė pakoreguoti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, tačiau nutarta, kad buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs „MG Baltic“ koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, parlamentaras Vytautas Gapšys lieka nuteisti už korupcinius nusikaltimus.

Bausmės daliai nuteistųjų buvo sušvelnintos perkvalifikavus V. Gapšio ir buvusio liberalo Šarūno Gustainio įvykdytą nusikaltimą.

Sutrumpino Kurlianskio, Gapšio įkalinimą

R. Kurlianskiui laisvės atėmimo bausmė buvo sutrumpinta pusmečiu nuo šešerių iki pusšeštų metų, jam skirta bauda sumažinta nuo beveik 19 tūkst. iki beveik 17 tūkst. eurų.

V. Gapšiui skirta ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė vietoje anksčiau Apeliacinio teismo skirto puspenktų metų įkalinimo.

Buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui maždaug 19 tūkst. eurų bauda buvo pakeista į siekiančią maždaug 15 tūkst. eurų.

Liberalų sąjūdžio ir „MG Grupei“ skirtos baudos taip pat buvo nežymiai sumažintos, į atitinkamai beveik 375 tūkst. eurų ir 1,11 mln. eurų.

Šios bausmės pasikeitė perkvalifikavus Š. Gustainio kyšininkavimo epizodą – LAT nurodė, kad šio buvusio politiko veiksmai Apeliacinio teismo netinkamai vertinti kaip atlikti veikiant neteisėtai.

Anot Aukščiausiojo Teismo, Š. Gustainis buvo nuteistas už įstatymų projektų pateikimą Seime svarstyti ir priimti, taigi, veikė neviršydamas savo įgaliojimų.

„Vien tai, kad visus jam inkriminuotus veiksmus Š. Gustainis atliko ne savo iniciatyva, o prašomas R. Kurlianskio, savaime nereiškia, kad Š. Gustainis veikė neteisėtai. Tačiau tai nereiškia ir to, kad jo veika nėra nusikalstama“, – teigiama LAT pranešime spaudai.

Pasikeitus veikos kvalifikavimui Š. Gustainiui, atitinkamai pasikeitė ir jos kvalifikavimas bendrakalčiams pagal šią veiką – Liberalų sąjūdžiui, R. Kurlianskiui ir „MG grupei“.

LAT taip pat koregavo apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir dėl V. Gapšio padarytų veikų, nurodydamas, kad jos turi būti vertinamos ne kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Dėl to buvo pakeisti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai kitiems bendrakalčiams – Darbo partijai ir R. Kurlianskiui.

Nuosprendžiai E. Masiuliui, buvusiam liberalui Gintarui Steponavičiui ir Darbo partijai liko nepakeisti.

Apeliacinis teismas pernai lapkritį E. Masiuliui skyrė pusšeštų metų laisvės atėmimo ir konfiskavo iš jo daugiau nei 240 tūkst. eurų, Gintarui Steponavičiui – daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą, Darbo partijai – daugiau nei 301 tūkst. eurų baudą.

Įrodymų nenagrinėjo

LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Aiškindamas sprendimo motyvus, vienas teisėjų kolegijos narių Artūras Ridikas pabrėžė, kad LAT nagrinėja skundus tik teisės taikymo aspektu.

„Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, yra galutinai išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose“, – skelbdamas sprendimą sakė LAT teisėjas.

R. Kurlianskis ir koncernas buvo nuteisti dėl kyšių davimo politikams ir partijoms mainais tikintis palankių jų veiksmų, priimant sprendimus Seime ir kitose valdžios institucijose.

Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta politinės korupcijos požymių, o nusikaltimais buvo daromas poveikis Lietuvos ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.

Anot LAT, koncernas, per R. Kurlianskį palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir „MG grupei“ naudingus sprendimus.

„Net ir pasikeitus įstatymo įtvirtintam reglamentavimui, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms, koncernas ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo“, – teigiama teismo pranešime.

„Tai buvo daroma pasirenkant įvairias konspiracines schemas – pavyzdžiui, byloje nustatyti atvejai, kai kyšiai, užmaskuoti kaip parama, buvo pervedami ne tiesiogiai patiems juridiniams asmenims (partijoms), buvo kuriami daugialypiai ryšiai ir santykiai, įskaitant ir fiktyvius, tarp juridinių, taip pat ir tarp juos valdančių fizinių asmenų, siekiant paslėpti pinigų ar kitokios naudos plačiąja prasme judėjimą ir suklaidinti dėl tikrojo naudos gavėjo ar lėšų paskirties“, – rašoma jame.

Teismas nurodė, kad konstitucinis Seimo nario laisvojo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad būtų priimti su Konstitucija nesuderinami sprendimai.

Todėl, nors nuteistieji buvo pripažinti kaltais už teisėtą veikimą, LAT pabrėžė, kad šios aplinkybės savaime nepaneigia nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neteisėtumo.

Atmetė priekaištus dėl perteklinės žvalgybos

Išplėstinė LAT septynių teisėjų kolegija nutartyje taip pat nurodė, kad skundų autorių abejonės dėl Apeliacinio teismo šališkumo, kaltinimų neaiškumo, piktnaudžiavimo žvalgybos duomenimis vykdant ikiteisminį tyrimą bei kiti priekaištai yra tiesiog grįsti nesutikimu su apkaltinamuoju nuosprendžiu, subjektyviu įrodymų vertinimu.

Pasak teisėjo A. Ridiko, visuose skunduose Apeliacinis teismas kaltintas šališkumu, nes teisėjai kitame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai, taip pat dėl to, kad išankstiniai pasisakymai viešojoje erdvėje galėjo pažeisti nekaltumo prezumpciją ir daryti įtaką teismui.

„Argumentai pripažinti visiškai nepagrįsti ir konstatuota, kad jie yra susiję su neteisingu Baudžiamojo proceso kodekso (...) nuostatų aiškinimu“, – sakė A. Ridikas.

„Teisėjų kolegija konstatavo, kad tai nėra pagrindas pripažinti, kad teismas buvo šališkas“, – pridūrė jis.

Anot teisėjo, LAT nenustatė, kad būtų padaryta esminių proceso pažeidimų pripažįstant įrodymais žvalgybos surinktus duomenis.

„Kažkam buvo sumažintos bausmės ar perkvalifikuoti kaltinimai, bet iš esmės apeliacinės instancijos nuosprendis liko galioti toks, koks buvo su nedideliais pakeitimais. Kasaciniuose skunduose, kurie buvo atmesti, nurodyti argumentai nepagrindžia teiginių, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai“, – žurnalistams sakė A. Ridikas.

Pasak jo, ši byla sudėtinga jau vien dėl didžiulės apimties – skundžiamą teismo nuosprendį sudaro 800 lapų, byloje daugiau nei 180 tomų. 

Apeliacinio teismo nuosprendžius aukščiausiai instancijai buvo apskundę visi nuteistieji – iš viso teismas gavo 12 jų ir advokatų skundų.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra prašė atmesti visus kasacinius skundus ir palikti galioti Apeliacinio teismo nuosprendį be pakeitimų.

Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs.