LAT atmetė žurnalisčių skundą nepateikto Vyriausybės pasitarimo įrašo byloje

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo atmestas žurnalisčių skundas administracinėje byloje dėl atsakomybės atsisakyti pateikti žiniasklaidai Vyriausybės pasitarimo garso įrašą.

Į kasacinį teismą žurnalistės Rita Miliūtė ir Vilma Danauskienė kreipėsi Vilniaus apygardos teismui anksčiau atmetus jų skundą, kuriuo ginčytas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, nenustatęs administracinio nusižengimo požymių buvusio premjero Saulius Skvernelio, jo patarėjo Tomo Beržinsko ir tuometinio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio atžvilgiu.

„Išnagrinėjęs atnaujintą administracinio nusižengimo bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad žemesniųjų instancijų teismai padarė pagrįstas išvadas, jog buvusio Ministro Pirmininko S. Skvernelio, Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusio A. Stončaičio, buvusio Ministro Pirmininko patarėjo T. Beržinsko veiksmuose nėra ANK 547 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių“, – teigiama Apeliacinio teismo nutartyje.

Teismas konstatavo, kad nei buvęs premjeras, nei jo buvęs patarėjas nedisponavo žurnalisčių prašoma informacija.

„Pareiškėjų prašoma pateikti informacija disponavo tik Vyriausybės kanceliarija, todėl nagrinėjamu atveju tik Vyriausybės kancleris, kaip Vyriausybės kanceliarijos vadovas, ir galėtų būti aptariamo administracinio nusižengimo subjektas“, – nutartyje pažymi Apeliacinis teismas.

Pasak teismo, byloje nenustatyta, kad buvęs kancleris A. Stončaitis, kaip Vyriausybės kanceliarijos vadovas, būtų atsisakęs pateikti informaciją pareiškėjoms, nenurodant atsisakymo priežasties, todėl žurnalistėms atlikti profesines pareigas nebuvo trukdoma.

Žurnalistės į teismą kreipėsi, kai Vyriausybė atsisakė pateikti 2018 metų pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis, garso įrašą. 

Ši byla teismuose nagrinėta kelis kartus, ją žemiausiajai instancijai pernai buvo grąžinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 

Kitoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis (LVAT) teismas 2020-ųjų liepą pripažino, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama šį įrašą.

Atsakydama žurnalistams Vyriausybė teigė, kad pasitarimo protokolas yra pakankama priemonė teisės žinoti ir rinkti informaciją užtikrinimui bei teigė neturėjusi pareigos saugoti garso įrašus. Šiuos argumentus teismas LVAT atmetė. 

Po kilusio ginčo su Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, kur numatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, nenurodant atsisakymo priežasties ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas, šių įstaigų vadovams užtraukia baudą nuo 20 iki 140 eurų.