Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14 d. minima Pasaulinė diabeto diena. Statistika rodo, kad diabetu serga 1 iš 11 žmonių. 2020 m. Pasaulinės diabeto dienos tema – „Slaugytojas ir diabetas“.

Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Insulinas – žmogaus kasoje gaminamas hormonas, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Būtent šio hormono pusiausvyros arba atsako į jį sutrikimas organizme lemia diabeto išsivystymą.

Cukrinis diabetas – sunki lėtinė, gyvybei pavojinga liga. Pasaulyje diabetas yra viena iš didžiausių XXI amžiaus negandų, plintanti kaip epidemija. Drastiškai daugėja II tipo diabetu sergančių vyresnio amžiaus žmonių. Naujausiais Tarptautinės diabeto federacijos (toliau – TDF) Atlaso devintojo leidinio (IDF Diabetes Atlas, Ninth edition 2019) duomenimis, Pasaulyje cukriniu diabetu serga 463 mln. (9,3 %) 20–79 m. gyventojų. Kasmet 128,9 tūkst. vaikų ir paauglių (0–19 m. amžiaus) diagnozuojamas I tipo diabetas. Nustatyta, kad 2019 m. juo sirgo 1,1 mln. šio amžiaus vaikų ir paauglių. Skaičiuojama, kad 2019 m. 20,4 mln. (15,8 proc.) gyvų gimusiųjų yra paveikti hiperglikemijos nėštumo metu. Tai didina riziką ateityje šioms moterims, kurios gimdė, susirgti II tipo diabetu.

Diabetas kelia rimtą grėsmę pasaulio sveikatai, nepaisydamas nei socialinio, nei ekonominio statuso, nei valstybių sienų. Sergantys diabetu žmonės turi didelę riziką rimtų ir visą gyvenimą lydinčių grėsmingų komplikacijų, reikalaujančių didėjančio medicinos priežiūros poreikių, sumažėjusios gyvenimo kokybės ir didžiulio streso šeimoms. Netinkamai valdant diabetą ir negydant komplikacijų, prireikia dažno gulėjimo ligoninėse ir sergantįjį gali ištikti ankstyva mirtis. Globaliai diabetas yra viena iš 10 pagrindinių mirties priežasčių.

Lietuvoje 20–79 m. amžiaus grupėje diabetas 2019 m. buvo diagnozuotas 114,3 tūkst. (5,4 proc.) gyventojų. Pažymima, kad 41,5 tūkst. sergančiųjų diabetu liga dar nediagnozuota, vadinasi, ir negydoma, todėl galimai jiems vystosi ligos komplikacijos. Nuo diabeto ligos vien 2019 m. Lietuvoje mirė per 1,34 tūkst. šios amžiaus grupės sergančiųjų. Vienam 20–79 m. amžiaus gyventojui, sergančiam diabetu, Lietuvoje vidutiniškai išleidžiama apie 1,23 tūkst. per metus. Lietuvoje I tipo diabetas diagnozuotas 995 vaikams ir jaunuoliams iki 19 metų.

1 tipo cukriniu diabetu serga apie 5-10 % visų diabetą turinčių žmonių, dažniausiai išsivysto vaikams ar jauniems žmonėms, nors gali pasireikšti bet kuriuo amžiaus laikotarpiu. Manoma, kad daugiausiai reikšmės turi genetika bei tam tikri aplinkos faktoriai, persirgtos virusinės infekcijos. O 2 tipo diabeto paplitimas gali siekti net iki 75-97 proc. Visų sergančių diabetu. Juo daugiausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. Moksliniuose tyrimuose taip pat nustatomas genetinis polinkis, tačiau daug ryškesnis ryšys stebimas su nutukimu bei fizinio aktyvumo stoka.

2 tipo cukrinį diabetą lemia daug veiksnių, kurie visiems žinomi:

Viršsvoris/nutukimas, kurie sąlygoja hiperinsulinemiją ir atsparumą insulinui.

Taip pat svarbu ne tik nutukimo laipsnis, bet ir tipas. Įrodyta , kad žmonės su centrinio tipo nutukimu ( kitaip visceraliniu, „ obuolio“ tipo, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje), turintys didesnę juosmens apimtį ( vyrams >101,6 cm, moterims > 88,9 cm), bei žemesnį ūgį, turi didesnę tikimybę susirgti 2 tipo diabetu.

Sumažėjęs fizinis aktyvumas ( kuo mažiau žmogus juda, tuo rizika didesnė, nes fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį, didiną gliukozės panaudojimą ir jautrumą insulinui).

Amžius > 45 metų ( kuo vyresnis amžius, tuo žmogus mažiau juda, praranda raumenų masę, daugiau priauga svorio). Tačiau dėl anksčiau minėtų veiksnių 2 tipo CD sparčiai plinta vaikų, paauglių ir jaunų suaugusių tarpe.

Prediabetas-tai būklė, kai pacientui nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, bet dar neatitinka diagnostinių 2 tipo CD kriterijų. Ir jei laikų nesiimama priemonių šiai būklei suvaldyti, palaipsniui vystosi 2 tipo CD.

Moterys , sirgusios gestaciniu diabetu ar gimdžiusios didelio svorio naujagimius (> 4 kg) , taip pat turi didesnę riziką sirgti 2 tipo CD.

Šeimos, kuriose pirmos eilės giminės serga diabetu ( tėvai, broliai ir seserys, vaikai).

Yra sukurti šiuolaikiniai vaistai, kurie ne tik kontroliuoja diabetą, bet ir atitolina sunkias komplikacijas, sumažina mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų dažnį. Ypač svarbu sergančiuosius diabetu mokyti valdyti ligą. Cukrinis diabetas skiriasi nuo kitų ligų: siekiant gerų gydymo rezultatų, pagrindinis vaidmuo tenka pačiam ligoniui. Netinkamai kontroliuojama liga pavojinga dėl savo baisių komplikacijų (aklumas, inkstų nepakankamumas, galūnių amputacijos, kraujagyslių, širdies, nervų ir kt. ligos) vystymosi. Mokymas yra svarbiausias veiksnys, siekiant tinkamos diabeto kontrolės ir gerų rezultatų. Tai visą gyvenimą besitęsiantis procesas.