Lapkričio 14 – pasaulinė diabeto diena: ką turėtume žinoti?

Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Šios dienos tikslas – didinti supratimą apie ligą, su kuria kiekvieną dieną gyvena milijonai žmonių visame pasaulyje. Būtent lapkričio 14-ąją yra gimęs Frederick'as Banting'as, kuris kartu su Charles'u Best'u 1922 metais pirmą kartą panaudojo insuliną ir išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį vaiką.

Šiemet minimas šios ypatingos datos – pirmojo efektyvaus insulino panaudojimo gydymui – 100 metų jubiliejus. Šis pasiekimas mokslui yra toks svarbus, kad 1923 metais mokslininkams už tai buvo įteikta Nobelio premija. Šių mokslininkų atrastas būdas, kaip išgryninti insuliną, anksčiau nepagydomą ligą šiuo metu leidžia kontroliuoti taip, kad sergantys asmenys galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Nustatyta, kad cukrinis diabetas paveikia vieną iš dešimties žmonių.

Manoma, kad mūsų šalyje turėtų būti apie 280 tūkst. diabetu sergančių arba prediabetinės būklės asmenų. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje pirmojo ar antrojo tipo diabetas yra diagnozuotas daugiau nei 149 tūkst. žmonių, t. y. beveik perpus mažesniam skaičiui, nei, tikėtina, yra sergančiųjų šia liga.

Cukrinis diabetas pagal išsivystymo mechanizmą skiriamas į 2 tipus: I tipo diabetą sukelia imuninė sistema, kai organizmo apsauginės sistemos atpažįsta insuliną gaminančias ląsteles kaip svetimkūnį, dėl to organizme visai neišskiriamas insulinas arba jo pagaminama labai mažai. Tikslios pirmojo tipo diabeto priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad jo atsiradimui įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai.

Pirmojo tipo diabetu serga maždaug 10 proc. visų diabetu sergančių ligonių, o jo prevencija kol kas nėra aiški. II tipo diabetas yra kur kas dažnesnis, juo serga 90 proc. diabetu sergančių asmenų. Antrojo tipo diabetas pasireiškia atsparumu insulinui, kai žmogaus organizmo ląstelės nepakankamai reaguoja į kraujyje cirkuliuojantį insuliną. Dėl šios priežasties kraujyje išlieka aukšta gliukozės koncentracija, o siekiant ją sumažinti kasoje toliau gaminamas insulinas.

Toks uždaras ciklas kai kuriems žmonėms gali išsekinti kasą, dėl to ilgainiui sumažėja insulino gamyba, o gliukozės koncentracija išlieka aukšta (pasireiškia hiperglikemija). Antrojo tipo diabetas yra diagnozuojamas daugiausia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau dėl sparčiai didėjančių nutukimo, fizinio pasyvumo ir sveikatai nepalankios mitybos rodiklių jis vis dažniau nustatomas ir vaikams, paaugliams bei jauno amžiaus suaugusiesiems.

Cukrinis diabetas dar vadinamas civilizacijos liga, kurią lemia paveldimumas, amžius, antsvoris ir nutukimas, sveikatai nepalanki mityba, fizinis pasyvumas, aukštas kraujo spaudimas, gestacinis diabetas, prasta mityba nėštumo metu. Tam tikri veiksniai gali padidinti cukraligės riziką.

I tipo cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams arba paaugliams, taip pat tiems, kurių tėvai arba giminaičiai serga CD, arba turintiems su šia liga susijusių genų. Veiksniai, lemiantys didesnę riziką susirgti II tipo CD yra antsvoris, netinkama mityba (per didelis lengvai virškinamų angliavandenių ir sočiųjų riebalų vartojimas), fizinio aktyvumo stoka, paveldimumas, aukštas kraujo spaudimas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, širdies ligos, ilgalaikė nervinė įtampa, stresas, vyresnis nei 45 metų amžius, didelis cholesterolio kiekis, moterims – gestacinis (nėščiųjų) diabetas, tautybė – azijiečiai, ispanai, vietiniai arba Azijos amerikiečiai cukriniu diabetu serga dažniau.

Žinoma, kažkurio iš išvardintų rizikos veiksnių atpažinimas dar nereiškia, kad susirgsite cukralige. Tačiau tai vieni iš įspėjamųjų ženklų, kuriuos suvaldžius, galima užbėgti tokiai ligai už akių. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Galimi diabeto požymiai: burnos sausumas ir troškulys, dažnas šlapinimasis, energijos stoka ir nuolatinis nuovargis, lėtai gyjančios žaizdos, dažnos odos infekcijos, suprastėjusi rega, rankų ar kojų dilgčiojimas ar tirpimas.

Vienas iš pagrindinių antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnių – nutukimas, tad norint išvengti šio tipo diabeto ar jį suvaldyti specialistai rekomenduoja subalansuoti mitybą. Svarbu apskaičiuoti ir tinkamai paskirstyti paros energijos poreikį. Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 50 proc., baltymai – 20 proc., riebalai – 30 proc. paros raciono. Pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc., pietūs – 35 proc., vakarienė – 20 proc. paros kalorijų.

Tarp pagrindinių valgymų galima užkąsti, bet užkandžiai turi sudaryti tik 5–10 proc. paros kalorijų. Labai svarbu vienu kartu nepersivalgyti – tą padaryti padeda dėmesio sukoncentravimas į valgymą, todėl reikėtų vengti valgyti darbo metu, naudojantis telefonu ar žiūrint televizorių. Taip pat verta nepamiršti, kad nuo 30 metų žmogaus medžiagų apykaita ima lėtėti, todėl būtina arba sumažinti maisto suvartojimą, arba padidinti fizinį aktyvumą. Laikytis darbo ir poilsio režimo.

Būti fiziškai aktyviems. Reikėtų bent 2–3 kartus per savaitę vaikščioti (nueiti 10 000 žingsnių per dieną), bėgioti, plaukioti, bent 150 minučių per savaitę atlikti aerobinio fizinio krūvio pratimus. Svarbiausias siekis - išvengti cukrinio diabeto išsivystymo, t.y. labai svarbi yra pirminė ligų prevencija. Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuras skiria dėmesį cukrinio diabeto prevencijai ir siūlo dalyvauti biuro įgyvendinamoje programoje, skirtoje širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencijai. Informacijos apie konkrečius renginius ieškokite Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje.

Apie savo sveikatos būklę derėtų pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju. Paminėtina tai, kad vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką yra atliekami periodiniai profilaktiniai gyventojų sveikatos tikrinimai. Jie apibrėžti Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 6 priede.

Jame numatyta, kad gliukozės kiekio kraujyje nustatymas nemokamai turėtų būti atliekamas vieną kartą per dvejus metus asmenims, kuriems yra iki 65 metų, o vyresniems nei 65 metų – kas vienerius metus. Tai vienas pirmųjų rodiklių, galinčių padėti identifikuoti cukrinį diabetą. Norintys įsivertinti riziką susirgti cukriniu diabetu gali atlikti Tarptautinės diabeto federacijos parengtą testą: https://www.idf.org/type-2-diabetes-risk-assessment/.