Kretingoje lankėsi Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė

Birželio 22 dieną Kretingoje apsilankė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas. Susitikime su savivaldybės vadovais, rajono Tarybos švietimo komiteto nariais, švietimo įstaigų vadovais ir profesinių sąjungų atstovais aptartos šiuo metu svarstomo etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimo perspektyvos.

Rengiantis naujiems mokslo metams ateina du pokyčiai, susiję su švietimo finansavimu, t. y. etatinio mokytojų darbo apmokėjimo ir mokyklų finansavimo modeliai“, – sakė ministrė J. Petrauskienė, pabrėždama, kad nuo rugsėjo įvedamas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas švietimo bendruomenei nėra naujovė – jį Lietuvoje siekiama įvesti apie dešimtmetį, tačiau iki šiol tai nepadaryta dėl didelio švietimo sistemos politizavimo.

Etatinio apmokėjimo modelis savaime atlyginimo nedidins

Ministrės teigimu, didžiausias nerimas, kylantis švietimo bendruomenei tame, kad mokytojų atlyginimas iki šiol buvo suprantamas kaip apmokėjimas didžiąja dalimi už pamokas. Todėl šiuo metu įtampą pedagogams kelia klausimas, kokį krūvį, arba kiek valandų, nuo prasidedančių naujųjų mokslo metų sudarys visas etatas.

Ministerijos vadovė neslėpė, kad įvedus etatinį apmokėjimą gali būti taip, jog lietuvių kalbos ir matematikos mokytojai jausis stabiliausiai, kadangi didžiausią užmokesčio dalį „susirinks“ iš kontaktinių valandų. Didžiausias pokyčių tikslas – mokėti pedagogams už visas jų dirbtas valandas.

Susitikime akcentuota, kad tik apie 5 proc. Lietuvos mokytojų dirba pilnu etatu, 36 val. per savaitę darbo krūviu, o didžioji dalis pedagogų uždirba labai mažai ir pagrindinė to priežastis – itin maži krūviai, kadangi pastaraisiais metais Lietuvoje labai sumažėjo mokinių skaičius.

„Etatinio apmokėjimo modelis neturi būti suprantamas tik kaip atlyginimų padidinimas. Taip, atlyginimų padidinimas ateina kartu su šiuo modeliu, nes skiriamos papildomos lėšos leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne tik už pamokas ir su jomis susijusią veiklą. Įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, planuojama virš 17 mln. eurų skirti paskutiniams keturiems naujųjų mokslo metų mėnesiams, nuo rugsėjo iki sausio. Kitų metų biudžete svarstoma dar didinti švietimui skiriamą finansavimą. Tai reiškia, kad numatoma dar daugiau papildomų apmokamų valandų pedagogams už darbą, kurias kaip darbdaviai paskirstys mokyklų vadovai“, – aiškino ministrė, pabrėždama pasitikėjimo mokyklų vadovais svarbą.

Ministrės J. Petrauskienės žodžiais, pagrindinis valstybinės švietimo sistemos tikslas – visiems vaikams suteikti išsilavinimą, maksimaliai vienodai kokybišką, nepriklausomai nuo to, kurioje šalies vietoje jie gyvena ir kokioje įstaigoje mokosi.

Mišrusis modelis – instrumentas ugdymo kokybės stiprinimui

Kalbėdama apie mokyklos finansavimo modelio kaitą, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovė akcentavo mokymo įstaigos finansavimo susiejimo su mokiniu neigiamus aspektus. „Visoje švietimo sistemoje, nuo pat darželio iki universiteto, šiuo metu vyksta vaikų „medžioklė“, kas verčia mokymo įstaigas kovoti dėl mokinių, dažnai – ugdymo kokybės sąskaita. Dabartinėje situacijoje, kai vaikų mažėja ir mokyklų finansavimas menkėja, mokykla nebegali užtikrinti kokybės, neturėdama stabilių finansų. Todėl siūlomas mišrusis modelis, orientuojantis į švietimo kokybės stiprinimą, mokyklos finansavimo stabilumo didinimą. Ugdymo plano įgyvendinimui siūloma naudoti klasės krepšelio metodiką, siūlant trijų dydžių klasės komplektus, nes maždaug taip būtų galima suskirstyti visas šalies mokyklas. O tokiems mokyklos poreikiams, kaip aprūpinimas mokymo priemonėmis, specialieji poreikiai, siūloma naudoti mokinio krepšelio principą, nes kiek priemonių reikia, tai jau priklauso nuo konkretaus mokinių skaičiaus“, – sakė ministrė.

Susitikime buvo aiškinama, kad šalies mokykloms numatyta papildomai dar beveik 12 mln. eurų – tai vadinamasis „kokybės krepšelis“, kurio esmė iššūkius patiriančioms mokykloms lėšas skirti tikslingai, atsižvelgiant į konkrečius įstaigos poreikius – pavyzdžiui, mokytojų kvalifikacijos stiprinimą. Pirmuoju etapu minėtas lėšas numatoma skirti apie 180-iai Lietuvos mokyklų, o pati priemonė turėtų veikti pirmus dvejus metus.

Naujajame modelyje taip pat numatoma, kad mokyklų administravimo lėšos bei lėšos, skiriamos švietimo pagalbai, būtų perduotos savivaldybėms ir mokyklas pasiektų paties steigėjo nustatyta tvarka.

Naujovės pedagogų rengimo sistemoje

Pasak ministerijos atstovų, reformos bus įgyvendinamos ir pedagogų rengimo srityje, kadangi besirenkančių mokytojo profesiją mažėja ir kiekvieną rugsėjį vis labiau juntamas mokytojų trūkumas.

„Jau nuo šiemet mokytojų rengimas koncentruojamas į tris didžiausias pajėgas turinčius centrus. Sujungti Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai nuo šiol vadinsis Vytauto Didžiojo universitetu, kuriame startuoja trys pedagogų rengimo programos: viena bendra programa dalyko mokytojo rengimui bei pradinio ir ikimokyklinio ugdymo programos. Vilniaus universitete bus vykdomos vaikystės pedagogikos, ikimokyklinio ugdymo ir gamtamokslių mokytojų (integruojant fizikos, chemijos, biologijos ir matematikos dalykus) rengimo programos. Šiaulių universitete startuoja pradinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos ugdymo programos. Menų mokytojai bus rengiami pasirašius sutartį su Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vytauto Didžiojo universitetu, Šiaulių universitetu bei Klaipėdos universitetu“, – sakė ministrė.

Viena iš etatinio mokytojų darbo apmokėjimo naujovių bus ta, kad pradedantysis mokytojas galės taip pat dirbti pilnu krūviu – tai reiškia uždirbti ne pačią minimaliausią algą, kaip yra dabar.

Kelta daug ir įvairių klausimų

Rajono meras J. Mažeika klausė ministrės apie sunkiai įveikiamą švietimo įstaigų vadovų atranką: „Jau kelerius metus turime problemą, kai kompetencijos ir vadybinės patirties turintys mūsų rajono specialistai nuvykę į Vilnių neišlaiko vadovavimo gebėjimų testo. Atrodytų, mokyklų steigėja savivaldybė, turinti atsakomybę spręsti apie kandidatų tinkamumą eiti vadovų pareigas, atsakomybės atrinkti juos neturi. Kodėl vadovus Kretingai kažkas turi būtinai patikrinti Vilniuje, o jau tada perduoti savivaldybei nuspręsti apie jų tinkamumą pareigoms? Tuo labiau, kai sugrįžusieji nelabai ir žino, kodėl neišlaikė vadovavimo gebėjimų testo.“.

Ministrė J. Petrauskienė pripažino, kad su vadovų kompetencijų vertinimu problemų yra, tačiau įvedus vadovų kadencijas, tame atlikta tam tikrų pakeitimų. „Jeigu anksčiau atliekant vadovų kompetencijų vertinimą buvo rašomi balai intervaluose, tai dabar yra tiesiog „taip“ arba „ne“, tai reiškia, jog sudaroma didesnė riba išlaikyti testą. Antras įvestas dalykas – vieno iš testo etapų, t. y. vadovavimo patirtį turintiems asmenims nebereikės tikrintis. O lyderystės įgūdžius, norint stiprinti darbo kokybę, kaip ir daugelyje kitų sričių reikės pasitikrinti. Trečiasis atliktas pakeitimas – tai galimybė perlaikyti testą, kuri nuo 1 metų sutrumpinta iki pusės metų. Be to, sukurtas vadovų rezervas, į kurį kviečiami registruotis visi žmonės, kurie yra dirbę mokykloje ir norėtų dirbti toliau. Šiame rezerve dalyvaujantiems asmenims numatyti mokymai, kurie sudarys galimybę geriau pasiruošti vertinimams. Be to, pati testo apimtis yra trumpesnė nei buvo anksčiau“, – komentavo ji.

Pasak ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus A. Aldakausko, per metus maždaug 400 žmonių vertinasi, iš kurių pusė testus išlaiko, tačiau tik apie pusė išlaikiusiųjų tampa vadovais. Kasmet apie 100 žmonių, kurių kompetencijos įvertintos teigiamai, vis dar nedirba mokyklų vadovais. Nuo 2011 m. iki šiandien yra apie 700–800 žmonių, kurie potencialiai galėtų dirbti vadovais, tačiau jie į mokyklas dirbti neateina.

Susitikime savivaldybėje dalyvavusi buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, šiuo metu dirbanti viename iš Skuodo rajono lopšelių-darželių, kėlė klausimą dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojų darbo užmokesčio didinimo perspektyvų. „Pagal švietimo įstatymą ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra įvardijama kaip mokykla, tačiau mūsų pedagogai dirba 10,4 val. per dieną, neturėdami nei trumpųjų, nei ilgosios pertraukų, o atlyginimas pradedančiosios dirbti auklėtojos yra vos 395 eurai. Mus neramina tai, kad auklėtojos turi tik 3 nekontaktines valandas, todėl labai norėtųsi, kad ministerija atkreiptų į tai dėmesį. Ar yra bent kokia viltis, kad artimiausiais metais auklėtojoms atlyginimai bus pakelti“, – teiravosi ji.

Ministrė paaiškino, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų apmokėjimui peržiūrėti sudaryta atskira darbo grupė, kuri rinksis ir su ikimokyklinio ugdymo atstovais ta tema diskutuos birželio 28 dieną.

Dalyvavusieji susitikime norėjo aiškių, konkrečių atsakymų ir į kitus klausimus, kaip pavyzdžiui klasės kuratoriaus etato kompensavimas, išeitinių kompensacijų dydžiai, įvedus mokyklų vadovų kadencijas, mokykloje-daugiafunkciame centre dirbančių neformaliojo švietimo pedagogų atlyginimo finansavimas ir kt.

Po susitikimo su ugdymo įstaigų vadovais rajono Tarybos švietimo komiteto nariai su ministre dar pusvalandį diskutavo dėl mokslo metų ilginimo tikslingumo, mažų kaimo mokyklų išsaugojimo, neformalaus švietimo finansavimo, klausė ministrės nuomonės, ar nėra perkrautos ugdymo programos, kėlė kitus aktualius klausimus.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai sakė suprantantys, kaip jaučiasi švietimo bendruomenė ir pažadėjo teikti reikalingas konsultacijas mokyklų vadovams, siekiant didesnio aiškumo. „Šiai dienai yra tas etapas, kai etatinio apmokėjimo modeliui yra pritarę Seimo Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo komitetai, antradienį numatytas jo priėmimas. Esame parengę ir puslapyje www.etatinis.lt stengiamės nuolat teikti aktualiausią informaciją, formuojame atsakymus į dažniausiai iškylančius klausimus“, – teigė J. Petrauskienė.

Rajono Tarybos Švietimo komiteto narys Darius Petreikis susitikime laikėsi nuomonės, kad Švietimo sistemoje tikrai yra lėšų, kurias perskirsčius būtų galima panaudoti mokyklų reikmėms. Tačiau ministrės teigimu, šioje sistemoje šiuo metu tiesiogiai dalyvauja apie 0,5 mln. visos Lietuvos žmonių. Iš jų dirbančiųjų švietimo sistemoje yra beveik 300 tūkstančių. Šį patį didžiausią šalyje ūkį sudaro 1,4 mlrd. eurų. „Jeigu galvojate, kad to išlaikymui švaistomos lėšos, tai konkrečiai funkcijoms, 0,5 mln. žmonių apimančiai sistemai, administruoti skiriama ne pilnai 7 proc. Labai daug lėšų išleidžiama netikslingai, kaip pavyzdžiui pustuščių pastatų administravimui, todėl šiuo metu ir vykdomi švietimo sistemos finansavimo perskirstymai“, – sakė ministrė.