Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – užburiančius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai arba lietuviškieji eifeliai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienam ant kito.

„Bet kurio Lietuvos apžvalgos bokšto lankymas – tai nepamirštamus įspūdžius ir kvapą gniaužiančius vaizdus iš aukštybių garantuojanti įsimintina kelionė. Drauge, tai ir unikali galimybė pažinti savo kraštą iš kitos perspektyvos. Kiekvienas bokštas – tai tarsi atskira istorija, pasakojanti apie vietos gamtą, kultūrą ir žmones. Dabar pats geriausias laikas leistis į tokias šalies pažinimo išvykas, nes pavasaris – tai ne tik gamtos atgimimo, bet ir gražiausios pavasario šventės – Šv. Velykų metas. Tad artėjantį šventinį savaitgalį puiki proga pabėgti iš miesto į bundančią gamtą, atrasti pradedančius žaliuoti Lietuvos regionų kraštovaizdžius bei pakilti aukščiau kasdienybės“, – komentuoja VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.

„Panaudojant Europos Sąjungos lėšas, Lietuvos saugomose teritorijose daugybė vertingiausių mūsų krašto vietų buvo naujai pritaikytos lankymui. Tai ne tik aukščiausias (45 m.) Nemuno kilpų regioninio parko ar įspūdingos architektūros Biržų regioninio parko bokštai, bet ir Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke, naujausias Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas Pagramančio regioniniame parke... Nuo šių ir dar keliasdešimties apžvalgos bokštų atsiveria unikalūs saugomų teritorijų kraštovaizdžiai su upių vingiais, ežerų virtinėmis, smegduobėmis ir slėniais. Keliaukite ir atraskite Lietuvos saugomas teritorijas“, – kalba Valstybinės saugumų teritorijų tarnybos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė.

Prieš ilgąjį Velykų savaitgalį keliones po Lietuvą planuojantiems gyventojams VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ drauge su partneriais pateikia įspūdingiausias šalies panoramas atskleidžiančių apžvalgos bokštų sąrašą. 

Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas

Virš dviejų upių – Jūros ir Akmenos – santakos iškilęs bokštas turi net tris lygius. Kraštovaizdžiu galima pasigrožėti stovint prie vandens, einant pažintiniu taku ir įlipus į 12 m aukščio pakylą. Keliautojams siūloma upės slėniu gėrėtis ne tik iš aukštai, bet ir įbristi į susiliejančias sroves. Tuomet galima pajusti, kad vienos upės vanduo yra šaltesnis, o kitos – šiltesnis.

Vieta: Pagramančio regioninis parkas, Tauragės rajonas.

Nemuno kilpų (Birštono) apžvalgos bokštas

Prie Lietuvos upių tėvo – bokštas karalius. Aukščiausias šalyje apžvalgos bokštas pečiais remiasi į debesis net 55 m aukštyje. Savo dizainu jis primena koplytstulpį arba varpinę, o maumedžio plokštės su langeliais simbolizuoja žvaigždynus. Tai – puikiausia vieta norintiems pasigėrėti Nemuno slėniu, horizonte matomu Birštono kurortu.

Vieta: Nemuno kilpų regioninis parkas, Birštonas.

Labanoro regioninio parko (Mindūnų) apžvalgos bokštas

Ar teko stovėti ant devynaukščio namo stogo? Panašus jausmas gali apimti viename aukščiausių šalies apžvalgos bokštų. Jo aukštis siekia 36 m. Pakilus 214 laiptelių virš medžių viršūnių tarsi iš paukščio skrydžio atsiskleidžia vaizdingas Aukštaitijos kraštovaizdis – Siesarties ežeras su salomis ir pusiasaliais, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, apsupti miškingų kalvų.

Vieta: Labanoro regioninis parkas, Molėtų rajonas.

Drevernos apžvalgos bokštas

Pamario miestelis Dreverna, buvęs senas žvejų kaimelis, dažnai krikštijamas kaip gražiausia vieta nubusti, nes čia prieš akis – Kuršių marių toliai bei UNESCO saugoma Kuršių nerijos juosta su Pilkosiomis kopomis. Iš 15 m aukščio apžvalgos bokšto galima pasigrožėti ne tik šiais atviruko vertais vaizdais, bet ir vandens paukščiais, jėgos aitvarais, apačioje išsirikiavusiais kempingo namukais.

Vieta: Klaipėdos rajonas.

Kirkilų apžvalgos bokštas

Mėnulio delčia ant žemės. Tokios išskirtinės formos statinys pasitinka visus, norinčius iš 32 m aukščio bokšto apžvelgti smegduobių kraštą ir įgriuvose telkšančius karstinius ežerėlius. Jų bokšto papėdėje galima suskaičiuoti apie 30. Puikių nuotraukų su bokštu fone galima pasidaryti vaikščiojant prie pat jo esančiu pažintiniu taku.

Vieta: Biržų regioninis parkas, Biržų rajonas.

Medžių lajų tako apžvalgos bokštas

Tarsi rombais puošta tautinė juosta virš Anykščių šilelio. Taip atrodo vienas aukščiausių (apžvalgos aikštelė – 34 m aukštyje), vienas gražiausių ir vienas žinomiausių apžvalgos bokštų. Jis – pirmasis Baltijos šalyse suteikė galimybę žengti virš medžių viršūnių. O vaizdingų panoramų gurmanų laukia žvilgsnis į Šventosios upės slėnį, Anykščių šilelį, aukščiausius Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus.

Vieta: Anykščių regioninis parkas, Anykščiai.

Zaraso apžvalgos ratas

Ganyti debesis arba ieškoti jų atspindžių Zaraso ežere – tokias galimybes suteikia unikalus apžvalgos ratas. 100 m ilgio statinys yra 17 m aukštyje. Nusileidus žemyn galima pasivaikščioti pėsčiųjų bei dviračių taku Zaraso ežero pakrante, apžiūrėti akmens skulptūrų parką.

Vieta: Zarasai.

Merkinės apžvalgos bokštas

Pušų gojelis. Taip švelniai vadinamas 24 m aukščio bokštas dešiniajame Nemuno krante. Skirtinguose aukščiuose išdėstytos pakopos bokštą daro panašų į aplinkines pušis. Nuo jo regima Pastraujo sala, Merkinės tiltas bei Merkinės miestelis su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, viena seniausių Lietuvoje.

Vieta: Dzūkijos nacionalinis parkas, Varėnos rajonas.

Veisiejų (Snaigyno) apžvalgos bokštas

Snaigyno ežeras, kurio vardu kartais pavadinamas ir pats bokštas, su vingiuotais krantais ir trimis salomis suteikia tokį vaizdą, dėl kurio verta užlipti į 15 m aukščio bokštą. Nors jam pastatyti prireikė 25 tonų metalo, jis atrodo kaip lengvas ir grakštus vėjo sūkurys. Be to, šis bokštas yra apšviestas – jame įrengta moderni sistema su LED šviestuvais, kurių skleidžiamos spalvos keičiasi.

Vieta: Veisiejų regioninis parkas, Lazdijų rajonas.

Metelių apžvalgos bokštas

Apžvalgos bokšto architektūrą gali įkvėpti ir paežerės nendrynai. Susuktą nendrių pėdą primenantis Metelių apžvalgos bokštas į dangų stiebiasi 15 m. Iš tokio aukščio gali apžvelgti Metelio ežerą, Metelių kaimą, Kemsinės pievą, siaurą Dusios ežero, vadinamo Dzūkų jūra, ruožą, Papėčių piliakalnį.

Vieta: Metelių regioninis parkas, Lazdijų rajonas.

Aukštojo kalno apžvalgos bokštas

Nors 294 m aukščio Aukštojo kalno liežuvis nesiverčia vadinti Lietuvos Everestu, visgi tai yra aukščiausia vieta šalyje. O ant jo esančio 10 m aukščio bokšto apžvalgos aikštelė – net 300 m aukščiau virš jūros lygio. Čia verta atvykti dėl Medininkų aukštumos laukų bei miškų vaizdų.

Vieta: Juozapinės geomorfologinis draustinis, Vilniaus rajonas.

Jurakalnio apžvalgos bokštas

Vienintelis bokštas šalyje, į kurį palydi dinozaurai. Bokšto papėdėje esančiame stende – visa informacija apie Juros periodą, jį primenančias fosilijas ir būtent šioje vietoje kadaise gyvenusius priešistorinius roplius. Nuo 15 m aukščio bokšto, primenančio gėlės žiedą iš medžio ir metalo, atsiveria Ventos upės slėnis, Papilės piliakalniai, Jurakalnio geologinė atodanga, Papilės miestelis.

Vieta: Ventos regioninis parkas, Akmenės rajonas.

Vilkyškių apžvalgos platforma

Vilkyškių miestelis tikrai žinomas visiems varškės sūrelių mėgėjams. Čia pieninė veikė jau beveik prieš 100 metų. Vilkyškių senamiestį apžiūrėti iš aukštai galima užlipus į 8,5 m aukščio apžvalgos platformą ant kalvos miestelio pietvakariniame pakraštyje. Nuo jos atsiveria vaizdas ir į Vilkyškių kalvagūbrio kalvas, Karšuvos girią, Tauragės bažnyčią.

Vieta: Rambyno regioninis parkas, Pagėgių savivaldybė.