Lampėdžių bendruomenė vėl stoja ginti savąją biblioteką

Antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba svarstys sprendimo projektą „Dėl Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos nuostatų patvirtinimo“. Politikų sprendimas nulems dviejų šios bibliotekos padalinių – Lampėdžiuose ir Romainiuose likimą. Tiksliau – uždarymą.

Savivaldybė ketina miesto pakraštyje, apleistose patalpose, esančias bibliotekas ne suremontuoti, kad jos taptų patrauklesniais kultūros židiniais, bet uždaryti. O vietoj jų pastatyti knygomatus.   Romainiai turi perspektyvą naują biblioteką įgyti po kelerių metų, kai šiame sparčiai augančiame Kauno miesto rajone bus pastatyta mokykla. Lampėdžiams, nors jie taip pat pastaraisiais metais sparčiai auga, nei mokyklos, nei bibliotekos Savivaldybė nežada.

Viešojoje erdvėje pasirodžius Kauno miesto savivaldybės informacijai apie numatomas Kauno Vinco Kudirkos viešoji bibliotekos Lampėdžių padalinio pertvarkas, lampėdiškiai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą Visvaldą Matijošaitį ir Tarybos narius. Gyventojų bendruomenės centro valdyba, anot jos vadovės Dalios Akramienės, nepritaria V. Kudirkos bibliotekos Lampėdžių padalinio naikinimui. Tokią poziciją savo parašais patvirtino 300 lampėdiškių, kuriems bibliotekos išlikimo klausimas yra labai svarbus.

„Panašaus pobūdžio sprendimas naikinti Lampėdžių biblioteką buvo parengtas ir teikiamas Kauno miesto savivaldybės tarybai svarstyti dar 2016 metų balandį. Tuomet Lampėdžių bendruomenės centras inicijavo susitikimą bibliotekoje. Čia dalyvavo savivaldybės tarybos nariai, V. Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė Nomeda Domeikienė. Jo metu gyventojai išsakė argumentus dėl bibliotekos išsaugojimo ir jos patalpų remonto. Džiaugiamės, kad tuomet bendruomenės balsas miesto valdžios buvo išgirstas, ir biblioteka išliko. Bet per pastaruosius 5 metus nebuvo jokių veiksmų, kad būtų pagerintos ir suremontuotos bibliotekos patalpos, moderniai sutvarkyta jų aplinka ir prieigos. Pastate Romuvos g. 48, kuriame yra biblioteka, veikia miesto kanalizacija, tačiau per 5 metus nesugebėta įrengti bibliotekos sanitarinio mazgo“, – teigė vietos bendruomenės centro valdybos pirmininkė D. Akramienė.

Anot lampėdiškių, nepaisant skambių pažadų, per 5 metus kryptingai mažintas Lampėdžių bibliotekos prieinamumas gyventojams: iš jos išvežti kompiuteriai, sutrumpintas darbo laikas nuo 5 darbo dienų iki 2 darbo dienų per savaitę. Bibliotekininkės kasmetinių atostogų ar ligos metu neskiriamas pavaduojantis bibliotekininkas, fondas nepasipildo naujais leidiniais.

„Pažymime, kad nebuvo pagerintas ir susisiekimas viešuoju transportu su artimiausia „Šaltinio“ biblioteka, esančia Raudondvario pl. 230. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad atstumas tarp padalinių - 4 km, tačiau sprendimo projekto rengėjai neįvertino, kad gyventojams, o ypač vaikams ir senjorams, kurie dabar saugiai pėsčiomis pasiekia netoli namų esančią biblioteką, kur kas sudėtingiau saugiai nuvykti viešuoju transportu į „Šaltinio“ padalinį Raudondvario pl. 230, kai net nėra tiesioginio viešojo transporto maršruto“, - primenama Kauno savivaldybės politikams.

Lampėdiškiai atkreipia dėmesį ir paaiškinimą, kad „bibliotekos optimizavimo planas parengtas atsižvelgiant į Socialinių tyrimų instituto parengtą Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos plėtros galimybių studiją ir Kauno miesto kultūros plėtros galimybių studiją“. Remiamasi neva atliktomis gyventojų apklausomis, kur šių nuomonės teirautasi, atseit, apie bibliotekos perspektyvas, jų svarbą mikrorajonų bendruomenėms, ir galimybę prijungti bibliotekas prie šalia veikiančių arba toje pačioje seniūnijoje esančių bibliotekų. Tačiau apie tokias apklausas ir jų rezultatus lampėdiškiai nėra ir niekada nebuvo informuoti, tuo labiau nebuvo įtraukti ir neturi informacijos apie jau parengtą galimybių studiją. Gyventojų nuomone, sprendimo rengėjai sąmoningai klaidina politikus ir visuomenę, pateikdami tokią neteisingą informaciją.

Tarybai parengtame Aiškinamajame rašte dėstoma, kad bibliotekos patalpų renovavimo galimybės yra sudėtingos dėl esančių savininkų, tačiau gretimų butų savininkai tvirtina, kad niekuomet niekas neapklausė ir nederino sanitarinės patalpos įrengimo bibliotekoje ir jos prijungimo prie name esančių ir veikiančių inžinerinių tinklų. Patalpos sumažėjimas 2 kv. m. lankytojų negąsdina, tačiau knygomato įrengimas gąsdina, skurdina ir yra nepriimtinas.

„Dabar, kai Kaunas skelbiasi tuojau tapsiantis Europos kultūros sostine, vietoje padėkos dirbantiems kultūros žmonėms, kultūros židiniai naikinami, apsimetant esą kultūros reikalai taip gerinami. Toks „gerinimas“ niekur Europoje nebus suprastas“, - apginti savąjį vienintelį kultūros židinį nusiteikė Lampėdžių gyventojai.

"Norime atkreipti dėmesį, kad Lampėdžių biblioteka nuo pat jos įkūrimo 1946 m. visada buvo ir bus, kol bus nepanaikinta, tokiu židiniu, Bibliotekos darbuotojos kartu su Lampėdžių bendruomenės centro, kuris veikia jau 20 metų, nariais kartu organizavo kultūrinius renginius, įvairias paskaitas, susitikimus su rašytojais bei aktoriais, rengė knygų pristatymus, skaitymus, vaikų vasaros stovyklas, edukacines programas, parodas, bibliotekoje dirbti kompiuteriu mokinosi senjorai. Dabar ne laikas spręsti kiek biblioteka populiari ar ne, kadangi pandemija vertė riboti žmonių srautus, todėl šiuo metu tikrai nereikėtų skubėti priimti sprendimo, nes panaikinus biblioteką ir tuomet supratus klaidą, atgal kelio jau praktiškai nebus“, – sakė D. Akramienė, gyventojų vardu prašydama Kauno savivaldybės politikų išbraukti Lampėdžių bibliotekos likvidavimo klausimą iš Tarybos posėdžio dienotvarkės.

ELTA