Laivybos Vilhelmo kanalu skatinimu suinteresuotos trys savivaldybės

Praėjusį ketvirtadienį iš Drevernos į Mingę laiveliu Karaliaus Vilhelmo kanalu plaukę Klaipėdos miesto, Klaipėdos ir Šilutės rajonų merai ne tik sužavėti apylinkių vaizdų, bet ir imasi konkrečių veiksmų laivybai kanale skatinti. Nustatytos dvi kliūtys, viena greitai pašalinama, kitai prireiks daugiau laiko.

„Ir pats plaukimas Karaliaus Vilhelmo kanalu, ir gamtos unikalumas, manyčiau, daugeliui mūsų, gyvenančių prie jūros, yra dar neatrastas lobis. Tai turizmo ir rekreacijos deimantukas, turintis magišką raminančią galią. Plaukti galima ir dabar, vyksta pramoginė laivyba vadinamuoju Žuvies keliu, kuris eina Vilhelmo kanalu iš Drevernos, tačiau yra tam tikrų nepatogumų, neleidžiančių iki galo eksploatuoti šio kanalo. Šiandien jis išnaudojamas tik minimaliai. Tuos nepatogumus reikėtų kuo skubiau pašalinti. Kai kanalas buvo kasamas, jis buvo skirtas krovininei laivybai, dabar mes kalbame apie jo panaudojimą šiek tiek kitiems tikslams“, - sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas prisipažįsta, kad rajono Savivaldybei tenka groti pirmuoju smuiku, kadangi didžioji Vilhelmo kanalo dalis eina per rajono teritoriją. „Mes inicijavome šitą išvažiuojamąjį posėdį. Reikia pripažinti, kad mūsų interesas didžiausias. Buvome susitikę su Drevernos uosto koncesininku - bendrovės „Hortivita“ vadovais. Jie sako, kad šiame uoste jau trūksta infrastruktūros, nes atvyksta žmonės, turintys vis didesnių pageidavimų, susijusių su Vilhelmo kanalu. Manau, kad atvyksta labai daug turistų ir iš Klaipėdos, tad miestas taip pat turi būti suinteresuotas“, - sakė B. Markauskas.

Plaukiant buvo apžiūrėti objektai, kuriuos reikėtų renovuoti, pavyzdžiui, sunykęs Jokšų tiltas. Lankupių šliuzas šiandien netrukdo laivybai, bet kaip turistinis objektas turėtų būti aptvarkytas. Pasak Klaipėdos mero, kai kuriose vietose galbūt reikėtų kiek kanalą pagilinti. Bendras garantinis gylis jame yra apie 1,2 metro, bet vietomis ir 2-2,5, ir tik beveik metras. Reikėtų kiek suvienodinti gylį, kad plaukiantis didesnis laivelis neturėtų problemų. Būtina pagalvoti ir apie papildomas laivų švartavimosi vietas.

„Visoms trims savivaldybėms, per kurias eina Karaliaus Vilhelmo kanalas, reikėtų laikytis vienos aiškios bendros strategijos, kuri jau parengta, ir imtis darbų. Jų eiliškumą jau nustatėme. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kalbame apie regioninio lygio projektą„, - sakė V. Grubliauskas.

„Mūsų visų nuomonės sutampa - Vilhelmo kanalą reikia įveiklinti. Plaukiant tikrai yra kur akis paganyti: matai natūralią gamtą, nepažeistą. Yra dar vienas išlikęs tiltas iš buvusių dešimties, kurį žada restauruoti Klaipėdos rajono savivaldybė, yra ir siūbuojantis tiltas netoli Minijos žiočių. Tai trasai parengti milijonų tikrai nereikia. Klaipėdos rajono savivaldybė mūsų planus derins su aplinkosaugininkais. Reikėtų šiek tiek pagilinti įplaukimą iš Minijos į Vilhelmo kanalą, t. y. upės žiotis, kad nereikėtų laviruoti, kad įplaukimas būtų saugesnis. Mes užsiimsime tuo klausimu. Jau kalbėjau su Vidaus vandens kelių direkcija“, - sakė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. Jo manymu, vėliau pakrantėse bus galima pastatyti ir kavinukes, paviljonus turistams.

Senvagė būtų atkasta greitai

B. Markauskas praėjusį penktadienį sakė, kad jau baigiamas redaguoti protokolas, kuris bus siunčiamas ir Vidaus vandens kelių direkcijai, ir Vyriausybei. Jį pasirašyti turi visi trys merai. Bus prašoma priimti konkrečius sprendimus norint šalinti dvi kliūtis.

Viena jų - gana siauras Drevernos šliuzas, tik per 3 metrus pločio, pro kurį negali praplaukti didesni laivai, tik kateris, talpinantis 7 žmones. Jis priklauso AB „Klaipėdos vanduo“. Nors ji jo nenaudoja, bet jis yra bendrovės balanse. Jį reikėtų demontuoti. Kad laivai galėtų plaukti, reikėtų atkasti senvagę, idant šliuzą būtų galima apiplaukti. „Mes esame pasirengę tarpininkauti ir kalbėtis su „Klaipėdos vandeniu“, kad atsisakytų jiems visiškai nereikalingo įrenginio“, - sakė V. Grubliauskas.

Klaipėdos rajono mero manymu, tam didelių lėšų nereikėtų ir verslininkai sutiktų tai padaryti už savo pinigus. Visa tai būtų galima padaryti greitai, pasak verslininkų, iškasti tuos apie 10-20 metrų vos ne per dieną. Klaipėdos rajono savivaldybės specialistai jau aiškinasi, kokių leidimų tam gali prireikti - Aplinkos apsaugos agentūros, kitų institucijų. Derinimas su institucijomis, žinoma, gali užtrukti. Jeigu čia neatsirastų trukdžių, tai galėtų būti padaryta dar šiemet, netgi per šią savaitę. Pašalinus šią kliūtį situacija jau pagerėtų ir šliuzą būtų galima apiplaukti.

„Sueco“ kanalui reikėtų daugiau laiko

Kitas dalykas, Vilhelmo kanalas būtų tikrai patrauklus tuos atveju, jeigu į Dreverną galėtų atplaukti ir didesnės jachtos, ir laiveliai tiesiai iš Klaipėdos. Tam reikia, kad Vilhelmo kanalas turėtų susisiekimą su Kuršių mariomis, ir kad jis būtų kuo arčiau Klaipėdos. Taigi reikėtų iškasti kanalą kuo arčiau Malkų įlankos tarp marių ir Vilhelmo kanalo. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas juokauja, kad bus kasamas „Sueco“ kanalas. Jo manymu, jis labai palengvintų klaipėdiečių keliones, kuriems neretai tenka vykti į Dreverną su visomis valtimis norint plaukti Vilhelmo kanalu.

Problemų gali kilti todėl, kad šalia yra du strateginiai objektai: trečioji Klaipėdos vandenvietė ir Kairių poligonas.

Pasak B. Markausko, logiškiausia būtų kasti kuo mažesniu atstumu ir kuo arčiau Klaipėdos. Yra pateiktos dvi alternatyvos. Jeigu kanalo riba būtų ties Kairių poligonu, kanalo ilgis būtų apie 1 km 700 metrų. Kitas variantas - būtų beveik kilometras. Klaipėdos rajono mero manymu, kadangi tai yra numatyta ir Vyriausybės strateginiame plane, Vidaus vandens kelių direkcija, ko gero, jį iškastų savo lėšomis.

Paklaustas, kada laivyba Vilhelmo kanalu jau galėtų suintensyvėti, labiau prisijungiant ir klaipėdiečiams, B. Markauskas atsakė: „Tai sudėtingesnis klausimas. Manyčiau, kad Vidaus vandens kelių direkcija tuo irgi yra suinteresuota, nes finansavimas gali būti skiriamas iš to vadinamojo ateities ekonomikos DNR plano, kuris turi būti įgyvendinamas per šiuos ir kitus metus. Manau, kad kalbant apie vandens turizmo plėtrą, tai būtų prasminga investicija. Būtų labai neblogas maršrutas išplaukiant iš Klaipėdos mažųjų laivelių uosto, nauju kanalu įplaukiant į Vilhelmo kanalą netrukdant uosto laivybai ir keliauti iki Mingės kaimo. Atstumas nėra didelis - apie 22-27 km. Todėl yra vilties, kad kitų metų pabaigoje galime kirpti „Sueco“ kanalo, kaip jūs sakote, atidarymo juostelę.“

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.