PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2022 m. Spalio 17 d. 08:29

Laivo galeono „Revenge“ modelio pristatymas Šiaulių istorijos muziejuje

Šiauliai

J. Kazlauskas nuotr.

Šiaulių „Aušros“ muziejusŠaltinis: Etaplius.lt


248476

2022 m. spalio 13 d., ketvirtadienį, 15 val. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) veikiančioje tarptautinėje parodoje „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštytė ir Lietuvos didžioji kunigaikštystė 1561–1795 m.“ bus pristatytas išskirtinis naujas parodos eksponatas – laivo, galeono, „Revenge“ modelis (1996 m.), kuris Lietuvoje bus eksponuojamas pirmą kartą. Modelio mastelis 1:75, jo autorius – menininkas Viktoras Šildknechtas. Tokius laivus statė Anglijoje XVI a. pab.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė aktyviai prekiavo su užsieniu per Baltijos jūros uostus. Iš Lietuvos į Kuršą daugiausia įveždavo galvijų, linų, sėmenų, kanapių ir kanapių sėklų, audinių, javų, medienos ir kt. Dalis prekių iškeliaudavo tranzitu į Rygą, kuri nuo 1583 m. buvo valdoma Abiejų Tautų Respublikos, o nuo 1621 m. – švedų, dalis buvo parduodama Kurše arba eksportuojama per Liepoją ir Ventspilį. XVII–XVIII a. užsienio prekyboje aktyviai tarpininkavo olandų ir anglų pirkliai. Parodoje pristatomas laivo modelis atspindi Baltijos ir Šiaurės jūrų laivus, kuriais buvo vykdoma prekyba. Eksponatas atvežtas iš tarptautinės parodos partnerio – Rygos miesto istorijos ir laivybos muziejaus (Latvija).

Galeonas – didelis, daugiadenis burinis laivas, ginkluotas patrankomis, XVI–XVIII a. naudotas karo ir prekybos tikslais. Anglų laivas (galeonas) „Revenge“ buvo pastatytas 1577 m. ir tai kainavo 4 tūkst. svarų sterlingų (dabar tai būtų apie 1,21 mln. svarų sterlingų). Jo ilgis – 43 m. Dalyvavo garsiuose mūšiuose, pavyzdžiui, 1588 m. prieš Ispanų armadą. Laivas nuskendo mūšyje prie Azorų salų 1591 m. rugsėjo 1 d.

Parodos „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštytė ir Lietuvos didžioji kunigaikštystė 1561–1795 m.“ tikslas – supažindinti Lietuvos muziejų lankytojus su kaimynės Latvijos dar menkai žinomu XVI–XVIII a. istorijos laikotarpiu ir atvirkščiai – Latvijos muziejų lankytojus – su Lietuvos istorija. Pagrindinė idėja – pasitelkus eksponatus, archyvinę medžiagą, parodyti, kas sieja Lietuvą ir Latviją. Parodoje tai atskleidžiama per įvairias temas: politika ir kunigaikščiai, ekonomika, prekyba, sienos, vandens ir sausumos keliai, Kuršo dvarininkų šeimos (baronai Grothusai, Landsbergiai, Tyzenhauzai, Pliateriai ir kt.), kurios XVII–XVIII a. įsitvirtino Lietuvoje, ir jų valdytuose dvaruose (Daunoravoje, Vismantuose, Žeimelyje) įsikūrusi latvių diaspora, dvarininkų globotos ir Kuršo evangelikų liuteronų konsistorijai pavaldžios bažnyčios Lietuvoje, taip pat ir Žemaičių vyskupijos vyskupui pavaldžios katalikų bažnyčios Kurše.

Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės kunigaikščių, dvarininkų portretai, spaudai, medaliai, monetos, žemėlapiai, knygos, baldai, piešinių, herbų ir dokumentų kopijos. Taip pat lankytojai gali susipažinti su Kuršo baltvokiečių kilmės dvarininkų Keizerlingų Malgūžės dvare buvusiu fajanso rinkiniu ir XVI–XVIII a. bibliotekos dalimi (patekusia iš Kuršo kanclerio Dytricho Keizerlingo (1713–1793), Žeimelio liuteronų kunigų Gothardo Stenderio ir Konrado Šulco XVIII a. parengtomis knygomis.

Paroda veiks iki 2023 m. sausio 6 d.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

J. Kazlauskas nuotr.