Laisvės premijos įteiktos Europos Parlamentui ir disidentui P. Plumpai

Seime šeštadienį minint Laisvės gynėjų dieną įteiktos praėjusių metų Laisvės premijos.

Lietuvos parlamento sprendimu skirtos dvi premijos – Europos Parlamentui (EP) ir disidentui Petrui Plumpai.

Laisvės premija Europos Parlamentui skirta už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją, žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, nuolatinį istorinio teisingumo siekį, indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir už indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą.

Disidentas, buvęs politinis kalinys P. Plumpai apdovanotas už nuopelnus kovojant dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Premija įkvėps toliau ginti tautų apsisprendimo teisę

„Lygiai prieš 41 metus – 1983-iųjų sausio 13-ąją – Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, mininčią pabaltijiečių memorandumą ir smerkiančią SSRS įvykdytą Baltijos šalių okupaciją. Rezoliucija, kurią akylai stebėjo KGB, turėjo atgarsį ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Australijoje. Prezidentas Ronaldas Reiganas palaikė Baltijos valstybių išsilaisvinimo siekį, o europarlamento rezoliucija dideliu tiražu pasklido švedų, danų, suomių, anglų kalbomis“, – šeštadienį sakė Laisvės premijos komisijos pirmininkė Seimo narė Paulė Kuzmickienė.

Ji pažymėjo nuolatinę EP paramą dėl laisvės kovojančioms tautoms.

„Mes nepamirštame tos aplinkybės, kad jūs esate pirmoji iš ES vadovų, aplankiusi Kyjivą po rusų invazijos, – kreipdamasi į EP pirmininkę Robertą Metsolą sakė P. Kuzmickienė. – Kaip ir nepamirštame to, kad europarlamentas pasekė Lietuvos Seimo pavyzdžiu, pripažindamas Rusiją terorizmo rėmėja. Kaip ir nepamirštame to, kad Europarlamentas pripažino Holodomorą Ukrainoje genocidu.“

Atsiimdama Laisvės premiją, EP pirmininkė R. Metsola teigė, kad šis apdovanojimas – didelė garbė Europos Parlamentui.

Pasak jos, premija įkvėps EP toliau remti kitų tautų apsisprendimo teisę, demokratiją, ginti Europą, taip pat – teikti visokeriopą pagalbą Ukrainai.

„Ukrainai reikia tikros ir teisingos taikos, pagrįstos laisve, orumu ir vientisumu. Ukraina turi prisidėti prie mūsų šeimos, kad sustiprintų ir apsaugotų savo ateitį ir tuo pačiu mūsų visų saugumą“, – Lietuvos Seime kalbėjo R. Metsola.

Ji teigė, kad 14 per Sausio įvykius žuvusių Lietuvos piliečių yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos didvyriai.

„Tai yra laisvės ir demokratijos simboliai“, – sakė EP vadovė.

Kovotojas nuo vaikystės

Pristatydama kitą premijos laureatą, neginkluoto pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvį, politinį kalinį, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbį P. Plumpą Laisvės premijos komisijos vadovė teigė kalbanti apie Lietuvos sąžinę.

Pasak P. Kuzmickienės, P. Plumpa būdamas šešerių nešė maistą partizanams, dvylikos mokykloje su bendraamžiais žodžiais kovojo su raudonaisiais, šešiolikos įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją, septyniolikos kūrė „Laisvę Lietuvai“, prisiekė kovoti už Lietuvos nepriklausomybę Ąžuolyne, būdamas devyniolikos 1958 metų vasario 16-osios išvakarėse ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė trispalvę, už tai buvo nuteistas kalėti septynerius metus Mordovijos lageryje.

Grįžęs iš lagerio P. Plumpa vėl įsijungė į antisovietinę veiklą, keitė pavardę, gyveno pogrindžio sąlygomis, platino krikščionišką literatūrą ir rūpinosi knygų leidyba, rengė daugiau nei 17 tūkst. žmonių pasirašytą „Lietuvos katalikų memorandumą“, prisidėjo prie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybos ir vėl buvo nuteistas aštuoneriems metams lagerio.

„Kagėbistų Plumpa buvo pramintas „Chameleonu“. Kalėdamas aktyviai veikė politinių kalinių akcijose už žmogaus teises. Ir taip – tai yra kieta. O pats Petras gal paaiškintų visą savo gyvenimo veiklą taip: daviau priesaiką, jos ir laikausi ir nuostatų nekeičiau“, – kalbėjo P. Kuzmickienė.

P. Plumpa padėkos kalboje ypatingą pagarbą atidavė visiems kovotojams už Lietuvos laisvę – pokario partizanams, „kurių kaulai tebedūla nežinomų miškų ir laukų duobėse“, sovietmetčio disidentams, Sausio įvykių dalyviams.

Pasak jo, žuvusių patriotų kraujas apšviečia jautresnių tėvynainių sielas, jas uždega kilniems siekiams ir troškimams.

„Pagrindinis šios dienos atminimas ir pagarba priklauso tiems brangiems mūsų tėvynainiams, kurie savo krauju aplaistė mūsų žemę – prie televizijos bokšto, prie Medininkų, prie Seimo ir kitur. Jokios premijos jų aukos neatlygins ir jokie žodžiai jų artimųjų nepaguos. Belieka tik nuoširdžiai palinkėti, kad jie ilsėtųsi ramybėje ir amžinojo gyvenimo šviesa jiems nuolat šviestų. Būkime dėkingi ne tik išėjusiems į Amžinybę, bet ir tiems, kurie šiandien Ukrainoje kovoja sunkią, kruviną, bet teisėtą kovą už savo ir visų mūsų laisvę!“ – sakė laureatas.

Seimo įsteigta Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija paprastai įteikiama Lietuvos parlamente per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. 

Tarp premijos laureatų yra Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjai, pokario partizanai.