PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Vasario 20 d. 11:35

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus D. Žalimas: šalies vadovas nėra vyriausias brolis, kuriam reikia paklusti

Lietuva

Dainius Žalimas. ELTA / Julius Kalinskas

Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA


292535

Laisvės partijos keliamas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas kritikuoja dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos santykius su Vyriausybe. Pasak jo, Daukanto aikštė turėtų bendradarbiauti, o ne kariauti su Ministrų kabinetu.

„Kada prezidentas nepaiso konstitucinių imperatyvų ir tampa politinio lauko kovotoju nors turėtų būti mediatoriumi. Jokiu būdu jis nėra viršininkas, kurio reikia klausyti, vyriausias brolis, kuriam reikia paklusti. Man tokia retorika nepriimtina“, – antradienį tęsiant Rytų Europos studijų centro (RESC) diskusijų ciklą su kandidatais į prezidentus teigė D. Žalimas.

Taip D. Žalimas reagavo į G. Nausėdos vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės interviu Eltai, kurio metu ji teigė, kad „prezidentui natūraliai nepatinka“, kai Vyriausybė nors bando apriboti jo galias. Todėl, vaizdžiai tarė ji, šalies vadovas elgiasi lyg vyresnysis brolis, kurio jaunesnioji atžala privalo klausytis.

„Kas kurio turi klausyti – labai aišku, man atrodo“, – Eltai sakė A. Skaisgirytė.

D. Žalimo įsitikinimu, tokia Prezidentūros pozicija turi neigiamų pasekmių valstybei.

„Prezidento rinkimų programa turėtų prasidėti nuo prezidento institucijos deramo suvokimo valstybėje. (...) būti lygiai teisingu visiems. Čia prieštarauja tam, ką mes matome pastaruosius ketverius metus praktikoje. Tas turi apgailėtinų pasekmių užsienio politikoje ir nacionalinio saugumo sferoje“, – rankoje laikydamas Konstituciją kalbėjo kandidatas.

D. Žalimo nuomone, pastarąją šalies vadovo kadenciją Lietuvoje trūksta prezidento lyderystės. Jis taip pat kritikuoja G. Nausėdos poziciją žmogaus teisių klausimu.

„Gerbti visus, nesijausti šioje valstybėje nei monarchu, nei viršininku, nei dvaro ponu. Stengtis išgirsti kiekvieno nuomonę, priimti pasvertus, pagrįstus sprendimus. Aiškinti sprendimus visuomenei rodant tam tikrą lyderystę, ko pastaruosius ketverius metus nėra“, – sakė jis.

„Jeigu prezidentas propaguoja viduramžiškas arba atsilikusias rusų pasaulio nuostatas žmogaus teisių srityje, aš manau, kad tai vis dėlto turi netiesiogines ir ne itin teigiamas pasekmes, kai reikia kalbėti su partneriais Vakaruose“, – pridūrė kandidatas.

Prezidentūros pozicija dėl EVT – antikonstitucinė

D. Žalimas skeptiškai žiūri į nuo G. Nausėdos kadencijos pradžios besitęsiančias diskusijas dėl atstovavimo EVT. Jo nuomone, prezidentas turi pakankamai atsakomybių, tad į EVT posėdžius turėtų vykti Vyriausybės atstovas. Anot buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo, dabar taikoma praktika – antikonstitucinė.

„Dabartinė praktika yra antikonstitucinė. (...) Man yra nepriimtina, kad dėl kažkokių, matyt, asmeninių interesų net užsienio reikalų viceministras neimamas į delegaciją“, – kalbėjo kandidatas.

Pasak jo, prezidentas ir premjeras turėtų bendradarbiauti užsienio politikos klausimais ir tolygiai pasiskirstyti atsakomybes.

„Kai EVT nagrinėja Vyriausybei priskirtinus klausimus, logiška, kad atstovautų ministras pirmininkas. Prezidentas iš to tik laimėtų ir nebūtina čia vaidinti didžiulio vado, kuris užima visas įmanomas pozicijas“, – sakė D. Žalimas.

Ginčai dėl ambasadorių tęsiasi nuo pernai

Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Daukanto aikštės rūmams ir ministerijai skirtingai aiškinant stringančias šios atstovybės ambasadoriaus skyrimo aplinkybes, klausimas ne kartą aptartas ir Seimo Užsienio reikalų komitete (URK).

Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.

Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadų, nustačius, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas G. Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad apsilankymas miuzikle buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

Šiuo metu apie ketinimus siekti šalies vadovo posto paskelbė 14 pretendentų. Vienas jų – antrosios kadencijos Daukanto aikštėje siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda. Jam oficialią paramą išreiškė ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), nutarusi nekelti savo kandidato.

Kaip ir prieš penkerius metus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iškėlė dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) prezidento rinkimuose atstovaus parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Laisvės partiją – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partiją – politinės jėgos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Kaip savarankiškas kandidatas išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė. Jam paramą jau išreiškė partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Krikščionių sąjunga.

Taip pat yra žinomi dar 7 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas, naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, žurnalistas, politikas Gintautas Kniukšta, pedagogas Arūnas Rimkus bei verslininkas Žilvinas Treigys.