Laisvės mėnuo Signatarų namuose: legendinio balkono istorija ir išskirtiniai susitikimai

2025 metais Lietuvos nacionalinis muziejus švenčia 170-ąjį jubiliejų. Šis svarbus įvykis pažymimas išskirtiniais renginiais visuose dvylikoje muziejaus padalinių, kuriuose bus atidarytos vieno eksponato parodos. Muziejaus gimtadienio proga Signatarų namai pristato legendinį Laisvės balkoną ir jau trečius metus iš eilės skelbia Laisvės mėnesį, simboliškai sujungiantį dvi moderniai Lietuvos valstybei svarbias datas – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, kviečiantį švęsti Laisvę bei dalintis ja kartu su kitais.

Vasario ir kovo mėnesiais Signatarų namai taps istorijos pasakojimų centru. Visuose renginiuose lankytojai galės giliau pažinti modernios Lietuvos valstybės laisvės idėjos ištakas, iš jos išaugusias iniciatyvas, apmąstyti praeities ir šiandienos jungtis. Šių metų ypatingas akcentas – Vasario 17-osios, Nacionalinės emancipacijos dienos, renginiai.

Unikalus eksponatas – Signatarų namų Laisvės balkonas

Du žinomiausi pasaulio balkonai – Meilės Veronoje ir Laisvės Vilniuje. Abiejų tradicijos įkvėptos dramaturgo Williamo Shakespeare’o.

Shakespeare’o laikais balkonų dabartiniuose Signatarų namuose nebuvo. Atsirado jie tik XIX a. pabaigoje, pastatą įsigijus Štralių šeimai, kurie pagal tuometinio Vilniaus gubernijos architekto Aleksejaus Polozovo projektą ėmėsi rekonstrukcijos. Pastate buvo 10 butų ir vieną iš jų trečiame aukšte su balkonu nuomojosi Lietuvių draugija nukentėjusiesiems dėl karo šelpti. 1918 m. vasario 16-ąją čia susirinkusi Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Ar jis buvo paskelbtas iš balkono? Tikrai ne. Tuo metu galiojo griežta vokiečių okupacinės valdžios kontrolė ir laisvai skleisti laisvės žinią nebuvo galima.

Tradicija iš Signatarų namų balkono Vasario 16-ąją sakyti kalbas gimė 1998 m., minint Lietuvos Nepriklausomybės Akto 80-metį. Tai sugalvojo tuometis kultūros ministras rašytojas Saulius Šaltenis, o režisavo Eimuntas Nekrošius. Šiandien balkonas yra tapęs nepriklausomybės simboliu, kasmet sutraukiančiu šimtus žmonių iš naujo pajusti tikros laisvės emociją.

Švenčiant Lietuvos nacionalinio muziejaus 170-ąjį jubiliejų, balkonas tampa unikaliu eksponatu, su kurio istorija kviečiama susipažinti.

Vasario 17-oji – Nacionalinė emancipacijos diena

2018 metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Nacionalinės emancipacijos dienos judėjimo dalyvės iš gretimo „Naručio“ viešbučio balkono perskaitė šimtą moterų vardų ir paskelbė Nacionalinio emancipacijos sąjūdžio vasario 17-osios deklaraciją. Nuo 2022 metų iš Signatarų namų balkono kalbos sakomos ir Vasario 17-ąją, Nacionalinę emancipacijos dieną, kuri nuo 2023-iųjų įtraukta į valstybei reikšmingų atmintinų dienų sąrašą. Jos ištakos – 1918-ieji.

XX a. pradžioje moterys aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, tačiau į Lietuvos Tarybą, 1918 metų vasario 16-ąją pasirašiusią Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, nebuvo įtraukta nė viena moteris. Kitą dieną po Nepriklausomybės paskelbimo, vasario 17-ąją, Kaune įvyko moterų protesto mitingas, kuriame jos reikalavo laikytis duotų pažadų ir įtraukti jas į Lietuvos Tarybos veiklą. Šiandien Vasario 17-oji minima ne tik kaip solidarumo akcija su to meto moterimis, bet ir kaip diena, jungianti XX ir XXI amžius bei reflektuojanti šiandieninę Lietuvos valstybę ir visuomenę.

Šiemet Signatarų namai visuomenei pristato išties plačią Nacionalinės emancipacijos dienos programą: vasario 17 d. 12 val. Nacionalinės emancipacijos dienos bendruomenės atstovės tradiciškai tars žodį iš Laisvės balkono, 14 val. Štralio salėje vyks konferencija „IstoriJOS istorija“, jai pasibaigus – poezijos skaitymai „Po balkonu“ bei „Muzikiniai kreivuliai“ – pokalbiai ir šokiai.

Tęsiant balkonų temą

Signatarų namai, pasirinkę Laisvės balkoną kaip muziejų reprezentuojantį eksponatą, vasario–kovo mėnesiais siūlo užsukti į pokalbių erdvę „Balkono fenomenas: istorija ir kasdienybė“, veiksiančią Štralio salėje. Pokalbių erdvė skirta polemikai su gyvąja istorija, šiuolaikinių aktualijų apmąstymui ne tik per istoriją, bet ir kasdienybę. Pokalbius moderuos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, menotyrininkė ir menininkė Laima Kreivytė.

Vasario 25 d. 18 val. L. Kreivytė kalbins architektūros istorikę prof. Mariją Drėmaitę, pokalbio tema „Balkonas kaip architektūrinis ir politinis fenomenas“.

Kovo 4 d. 18 val. Signatarų namų lankytojų laukia pokalbis su dviem menininkėmis Egle Ridikaite ir Egle Karpavičiūte apie balkonus kūryboje.

Kovo 18 d. 18 val. – paskutinis pokalbis su Signatarų namų kaimynystėje užaugusia dizainere Sandra Straukaite. Menininkė pasakos apie savo patirtį augant ir gyvenant Pilies gatvėje, prisimenant ir apmąstant gyvą istoriją per kūrybinį procesą.

Signatarų namų ekskursijos – kiekvienam, norinčiam geriau suprasti XX–XXI amžiaus jungtis

„Signatarų namų Laisvės balkoną ir Laisvės mėnesio programą matome kaip gyvą dialogą tarp praeities ir dabarties. Tai galimybė pažinti mūsų laisvės idėją visapusiškai bei pajusti, kaip kiekvienas žingsnis, kiekvienas balsas prisideda prie Lietuvos valstybės kūrimo, išsaugojimo, visuomenės brandos“, – teigia Signatarų namų vadovė dr. Dalia Strimaitytė.

Signatarų namai kviečia lankytojus prisijungti prie pasivaikščiojimų po Vilniaus senamiestį ir pažinti 1918 metų miestą. Istorijas apie to meto gyvenimą Vilniuje pasakos Petras Klimas, Jurgis Šaulys, Jonas Basanavičius, Bronislava Biržiškienė ir Antanas Smetona. Kiekvienas ekskursijos herojus – išskirtinė asmenybė, taigi į Vilnių ekskursantai galės pažvelgti jo akimis. Ekskursijų maršrutas visada prasideda ir baigiasi Signatarų namų kiemelyje, trukmė – 1,5 valandos, keliaujama apie 4 km.

Greta teminių pasivaikščiojimų po nuolatinę muziejaus ekspoziciją bei laikinąją parodą „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ Laisvės mėnesio programai Signatarų namai parengė dvi naujas ekskursijas. Kovo 7 ir 8 dienomis lankytojams siūloma išskirtinė ekskursija „Tarp Lietuvos ir Romos: Vincenta, Daniela ir Giovanna“, pasakojanti apie tris emancipuotas Lozoraičių šeimos moteris – Vincentą Lozoraitienę ir jos marčias Danielą ir Giovanną – ir jų indėlį siekiant Lietuvos laisvės, jų profesinę veiklą, viešo ir šeimos gyvenimo sampyną kelyje į Lietuvos nepriklausomybę.

O kovo 11-ąją lankytojai kviečiami iš arčiau pažinti Stasį Lozoraitį jaunesnįjį, Vilties prezidentą, ryškią Lietuvos nepriklausomybės istorijos figūrą, kuri paliko svarų pėdsaką XX a. pabaigoje atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos laisvę ir savo vertybinėmis nuostatomis yra aktuali ir šiandien kalbant apie globalią Lietuvą.

Didžioji dalis Signatarų namų siūlomų Laisvės mėnesio renginių yra nemokami. Muziejaus lankymas nemokamas ir vasario 16–17 dienomis.