Laisvės gynėjų dienai skirta oratorija „13“: pasididžiavimas ir kartu riedančios ašaros

„Mes matėme, kaip verkė aplink sėdintys žmonės“, – kalbėjo žiūrovai, kartu su oratorija „13“ minėję Laisvės gynėjų dieną. Sausio 12 d. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje ir sausio 14 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko jungtinė ansamblio „Lietuva“ ir kviestinių atlikėjų premjera, kuri jautriai priminė 1991-ųjų naktį ir kartu įprasmino laisvės gynėjų atminimą. Į Kazickų šeimos fondo globojamą projektą buvo kviečiami to meto įvykių aukų artimieji, visuomenės veikėjai, pasaulio lietuviai ir kiti, nelikę abejingi tam laikmečiui.

„Be galo jautru – sėdėjau ir ašarojau. Labai giliai perduotas to laikmečio jausmas, tragedija, bet kartu ir mūsų tautos siekis ir noras turėti tą laisvę, nepaisant visko. Aš labai dėkinga jums, kad apie tai primenate ir kad oratorija išliks ne tik kaip meno kūrinys, bet ir mūsų istorijos dalis“, – po premjeros Kaune pasakojo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė, aktyvi visuomenės veikėja Dalia Asanavičiūtė.

„Riedėjo ašaros... Taip stipru ir viskas išbaigta nuo pradžios iki pabaigos! Buvo jautru prisiminti 1991 metus ir tuos tamsius įvykius. Tokiais renginiais turėtume minėti Laisvės gynėjų dieną, jausti pasididžiavimą ir kartais trūkstamą vienybės jausmą. Labai prasmingas, jaudinantis ir pritrenkiantis kūrinys, ačiū kūrėjams už nuostabų vakarą“, – socialiniuose tinkluose rašė kiti žiūrovai.

Specialiai šiam projektui muziką kūrė tarptautinio garso latvių kompozitorius Ēriks Ešenvalds, kurią bus galima išgirsti iki pat vasario kituose Lietuvos miestuose. Oratorijos sukūrimą iš dalies finansavo Kultūros ministerija.

Signatarė N. Oželytė: man šiurpo oda

Sausio 13-osios išvakares Vilniuje su oratorija „13“ minėjo viena garsiausių to meto įvykių liudininkių – Aukščiausios Tarybos narė, Kovo 11-osios Akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė.

„Poreikį išgirsti savo mėgiamus muzikos kūrinius patiriu beveik fiziškai, kaip kokį troškulį. Todėl klausant oratorijos, mane ištiko tas pats – fiziškai jutau stiprų ir harmoningą balsų skambesį, šiurpo oda ir užgniauždavo kvapą. Rodos, kilau aukštyn iki pat bažnyčios kupolo. Pasiekėte neįtikėtiną aktoriaus sakomo teksto ir choro muzikos susiliejimą – jie pereina vienas į kitą, tarsi tos pačios melodijos kitokia intonacija, klausosi kaip vientisa muzika.“

N. Oželytė liko nustebinta ne tik koncertiniu atlikimu, bet ir tuo, kaip paveikiai ansamblio „Lietuva“ oratorija perteikė daugelio mūsų išjaustas patirtis.

„Liaudies dainos inkliuzas – tarsi realus, žemiškas šiltas atsisveikinimo apkabinimas prakilnios muzikos kontekste. O tai, kokius jausmus sukelia vaikiški balsai, sunku ir apsakyti, nustebau, pamačiusi juos – kaip tokie mažučiai sugebėjo absoliučiai virtuoziškai balseliais perteikti jautriausią kūrinio prasmę – skaidriai, stipriai, subtiliai? Tai, kad „Lietuva“ dabar yra tokia – tapo tikra dovana – moderni, stipri poveikio prasme. Esu labai nustebinta ir labai dėkinga.“

Save atidavė ir atlikėjai

Pirmą kartą ansamblio „Lietuva“ premjerai buvo surinkta tokia gausi atlikėjų ir kūrybinė komanda. Pajėgas apjungė „Lietuvos“ ir „Vilniaus“ chorai, taip pat „Lietuvos“ nacionalinių instrumentų orkestras kartu su Vilniaus universiteto kameriniu orkestru.

„Universiteto orkestrui labai svarbu bendradarbiauti, tai didžiulė patirtis. Esame lankstūs, dirbam su įvairiais kolektyvais, bet dar negrojome tokiuose sceniniuose pastatymuose. Mes dėkingi už pakvietimą, ir tuo pačiu jaučiame, kad visi kartu sukūrėme stiprią emociją. Didžiausia dalis mūsų atlikėjų yra iš medicinos fakulteto, taip pat teisininkai, filologai, kitų sričių specialistai – tik ne muzikantai, nes VU neturi muzikinės krypties specialybių. Tačiau mylime tai, ką darome, ir kiekvienas po savo darbų, studijų ateiname groti, praleisti savo laisvalaikį. Net sesijos metu atlikėjai randa laiko prisijungti ir tiek valandų repetuoti, ruoštis“, – atviravo kviestiniam orkestrui vadovaujantis Modestas Jankūnas.

Viena iš solisčių – folkloro atlikėja Rasa Serra įsitikinusi, kad prisidėti prie tokio jautraus kūrinio ne tik jai, bet ir visiems atlikėjams reiškia labai daug. Jai tai priminė emocijas, išgyventas 1991-ųjų sausį.

„Manau, ne tik mano, bet ir kitų atlikėjų dalyvavimą šioje oratorijoje lydi ypatingas jausmas ir atsakomybė, nes sausio 13-osios įvykiai – jautri tema visai Lietuvai. „Oratorija 13“ yra labai stiprus, dinamiškas ir tuo pačiu jautrus kūrinys, savo spalvomis, sąskambiais ir vibracijomis sužadinantis tuos kraupius prisiminimus. Nors ir žmonės buvo išgąsdinti, nežinojo, kas bus toliau, bet labai aiškiai prisimenu – tomis dienomis net ore tvyrojo vienybės, susitelkimo ir stiprybės dvasia. Tai sunku nusakyti žodžiais.“

„Tai mūsų istorija, mes visi ją patyrėme. Kūrėme taip, kaip jautėme, kaip matėme savo akimis. Smagu, kad teko bendradarbiauti su tokia puikia lietuvių komanda – atlikėjais, kompozitoriais ir kitais kūrėjais, kuriais labai pasitikėjau. Tokios tarptautinės partnerystės suteikia didesnę prasmę mums visiems, todėl džiaugiuosi, jog ši ilgai laukta premjera įvyko. Džiaugiuosi dar ir tuo, jog čia grojama unikaliais nacionaliniais lietuvių instrumentais“, – pasakojo šios programos kompozitorius Ē. Ešenvalds, kurio kūriniai žinomi ir atliekami visame pasaulyje. Premjera buvo planuojama 2021 m. Laisvės gynėjų dienos minėjimo 30-mečiui, tačiau dėl karantino įvyko tik šiemet.

Teatralizuotą oratoriją „13“ kartu su ansambliu „Lietuva“ atlieka choras „Vilnius“, VU kamerinis orkestras bei solistai – aktoriai Vladas Bagdonas ir Vytautas Rumšas pakaitomis, folkloro atlikėja R. Serra, operos solistė Jovita Vaškevičiūtė, ansamblio solistai Aistė Benkauskaitė, Osvaldas Petraška, Saulius Vasiliauskis ir jauniausią projekto solistą Teodorą Lipčių dėl ligos keičiantys Gabrielė Butkaliuk ir Nojus Skorupskas.

Oratorijos „13“ režisierė – Leokadija Dabužinskaitė. Oratorijai libretą parašė Arnas Ališauskas, scenografas – Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė – Olga Filatova-Kontrimienė. Oratorijos dirigentas – ansamblio „Lietuva“ vyr. dirigentas dr. Egidijus Kaveckas. Choreografiją kūrė režisierė L. Dabužinskaitė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė Aušra Krasauskaitė. Projekcijų dailininkas – Vaclovas Nevčesauskas, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.

2022 m. premjera, skirta Laisvės gynėjų dienai atminti, turą tęs ir kituose šalies miestuose – sausio 18 d. Alytuje, sausio 28 d. įvyks Panevėžyje, vasario 8 d. Marijampolėje, vasario 11 d. Klaipėdoje ir vasario 18 d. Vilniuje. 2023-2024 m. oratoriją planuojama kartoti Sausio 13-osios proga.