„Laiptų galerijoje“ – skaudžią istorinę praeitį menanti literatūros ir muzikos sintezė

Rugsėjo 19-ąją Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“, tęsdamas kelionę po litvakų (Lietuvos žydų) gyvenimo kelią, pakvietė lankytojus į jautrų literatūros ir muzikos vakarą „Lygiosios trunka akimirką“. Rašytojo Icchoko Mero tekstus skaitė šių metų „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Severinas Norgaila, muzikinį foną kūrė smuiko virtuozas Artūras Šilalė.

„...Šogeris nesuprato aukos. Jis žinojo, kad Izaokas jaudinasi ir jam buvo malonu nužerti nuo lentos tą pėstininką, pasijusti daug saugiau ir laukti kol priešininkas pasiduos. Šiandien buvo jo diena. Šiandien jis turėjo vienu metu pasiekti dvi pergales – laimėti partiją ir nepralošti partnerio. Šiandien aplink nebyliu ratu stovėjo minia, kuri turėjo pajusti jo, Šogerio pergalę. Tokios partijos kaip šiandien dar nebuvo...“, – ištrauka iš Icchoko Mero romano „Lygiosios trunka akimirką“ vakarą atidarė aktorius Severinas Norgaila.

Renginiui įsibėgėjus Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius klausytojams dovanojo tekstus ir iš rašytojo romano „Ant ko laikosi pasaulis“, perteikiančius istorijas iš geto gyvenimo. Jas kaskart papildė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Artūro Šilalės atliekami J. S. Bacho, G. P. Telemano bei jaunosios kartos lietuvių kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūriniai.

Icchokas Meras debiutavo 1960 m. apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“. Į tarptautinę areną rašytojas įžengė 1963 m. romanu „Lygiosios trunka akimirka“. Daugumos Icchoko Mero knygų tematika rėmėsi žydų išgyvenimais vokiečių okupacijos metu. Rašytojo herojų pasaulėjauta ir emocinės reakcijos suformuotos Holokausto patirties. Autorius nesistengė tikrovės įvykių atkurti nuosekliai kaip jie vyko – pirmiausiai jam rūpėjo pateikti apibendrintą vaizdą bei prasmę.

Sovietmečiu rašytojo kūrybą kritikavo komunistų partijos vadovybė, neapsikentęs persekiojimų 1972 m. Icchokas Meras emigravo į Izraelį. Rašytojas įvertintas daugeliu premijų ir apdovanojimų, tarp kurių – Tarptautinė atminimo, pagarbos meistriškumo Holokausto literatūrinė premija (1973), Gedimino ordino Komandoro kryžius (1995), Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2010).

„Projekto „Kultūrinis litvakų peizažas“ tikslas – ne tik supažindinti visuomenę su litvakų gyvenimo vingiais, bet ir puoselėti kultūrą, per ją pasiekti giliausias žmonių širdies kerteles. Viliuosi, kad projekto renginiai paskatins atversti laiko tėkmėje apdulkėjusių knygų puslapius ar įsigyti vinilinę plokštelę. Labai svarbu prisiminti tai, kas negali būti užmiršta“, – pasibaigus vakarui sakė Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ laikinoji vadovė Kristina Alseikė.

Netrukus „Kultūrinis litvakų peizažas“ kultūros mylėtojus suburs paskutiniuosiuose šių metų renginiuose – rugsėjo 21 d. 13 val. lankytojai laukiami muzikologės Kamilės Rupeikaitės paskaitoje „Tarp faktų ir atminties: smuikininko Danieliaus Pomeranco biografijos paieškos“, rugsėjo 25 d. 18 val. „Laiptų galerija“ pristatys leidinį „Gyvenimo istorijos: kur susitinka istorija ir dabartis“.