Laimo ligos – beveik 33 kartais daugiau

Lietuvos miškai gausūs lankytojų – ten ir mėgstantieji miško uogas, ir grybautojai, ir tiesiog gamtos vaikai, norintys praleisti laisvalaikį. Deja, miškuose dar daugiau erkių nei žmonių. Ir štai, be grybų ar kitų miško gėrybių, gyventojai grįžta su „dovanomis“. Pasiseka, jei pastebi, kad ant tavęs užsiropštė šis gyvis, o jei ne – gali po ilgų savaičių pasijusti blogai ir nesuprasti, kas sukėlė nemalonius simptomus. Visuomenės sveikatos specialistai įspėja – Šiauliuose Laimo ligos atvejų pirmąjį pusmetį, lyginant su 2023-iaisiais, užfiksuota beveik 33 kartais daugiau.

Keistus negalavimus nurašė magnetinėms audroms

„Mano aistra uogauti ir grybauti jau atsiėjo apie 100 Eur“, – sako šiaulietė Joana, liepą susirgusi Laimo borelioze, dar vadinama tiesiog Laimo liga. Moteris kvatoja, kad už tokią pinigų sumą grybų ir uogų turguje būtų pakankamai prisipirkusi ir be apsilankymo miške. Bet ją ne grybai ir uogos vilioja į miškus, o gamta, traškančios samanos po kojomis, saulės žaismas medžių lapuose, grynas oras...

Joana pasakoja prieš pusantro mėnesio ant dilbio radusi erkę. Iš pradžių jokių požymių nebuvo, bet po trijų savaičių pradėjo skaudėti galvą, raumenis, svaigti galva. Bet ir tada ji nieko blogo neįtarė. „Žiniasklaida vis pranešdavo apie geomagnetines audras, poveikį sveikatai, tad keistus negalavimus nurašiau besispjaudančiai saulei“, – sako moteris.

Pasitikrinti, ar erkė neperdavė kokios ligos, privertė mama ir brolis. Mama papasakojo apie kaimynę, kuri dėl nežmoniškų galvos skausmų leisgyvė buvo nugabenta į ligoninę ir jai buvo nustatytas erkinis encefalitas. O broliui, pasirodo, dėl įvairių kūno skausmų buvo nustatyta jau pažengusi Laimo liga – po gero pusmečio. Nors vyras išsigydė, sako bendrai nesijaučiantis taip gerai, kaip iki erkės įsisiurbimo.

Dozė antibiotikų

Įprastai matomų ir „populiarių“ simptomų sako tikėjusis ir Joana, todėl dėl negalavimų erkės ir nekaltino. Ji tik sako jautusi galvos, kaklo skausmą, raumenų, sąnarių maudimą, nepaaiškinamą nuovargį, svaigulį.

„Aš irgi maniau, kad ant kūno pirmiausia turi atsirasti raudona dėmė su žiedu, bet, pasiskaičiusi internete, supratau, kad Laimo boreliozė ne visada pasireiškia raudona dėme. Nuėjau į privačią laboratoriją išsitirti. Erkinio encefalito nebuvo, o Laimo ligos atsakyme buvo parašyta „ribinis“. Tai reiškia, kad tyrimas atliktas per anksti, reikia palaukti“, – pirmuosius rezultatus prisimena moteris.

Na, o dar po trijų savaičių paaiškėjo galutinė diagnozė. „Tada atsakymą jau gavau teigiamą, manyje užsimezgė gyvybė – erkė padovanojo borelijų“, – juokiasi moteris.

Į situaciją Joana žvelgia optimistiškai, mat liga pagauta pradžioje, todėl ir tikimybė išgyti – šimtaprocentinė. Tik reikės pavartoti antibiotikų: „Gydytojas skyrė antibiotikų, kuriuos gersiu 21 dieną. Kadangi liga, pagauta pradžioje, išgydoma visiškai, nesijaudinu, nes pasveiksiu.“

Bauginanti statistika – žemėlapyje

Saugotis erkių gamtoje įspėja ir sveikatos specialistai, mat statistika gąsdinanti – vien per liepos mėnesį Šiaulių mieste registruoti 86 Laimo ligos atvejai, taip pat keletas ir kitos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. „2024 m. sausio–birželio mėnesiais Šiaulių mieste registruoti 3 erkinio encefalito ir 197 Laimo ligos atvejai. Vien liepos mėnesį registruoti 3 erkinio encefalito ir 86 Laimos ligos atvejai“, – teigia NVSC Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rita Švambarienė.

Tie, kurie nori pasitikrinti, ar jų regione gausu erkių, gali tai padaryti, atsivertę specialų sukurtą žemėlapį. Tiesa, specialistai neguodžia – nėra vietos, kur erkių nebūtų, tad atsarga gamtoje būtina visur.

„Lietuva priklauso endeminei erkių platinamų ligų zonai, t. y. jų platinamomis ligomis galima užsikrėsti bet kuriame šalies regione. Kasmet daugiau erkių platinamų ligų atvejų užfiksuojama tuose rajonuose, kur yra daugiau miškingų vietovių“, – sako R. Švambarienė.

Vis tik, pasak jos, kai kuriuose regionuose galima šiek tiek išskirti, kur daugiau užsikrėtimų Laimo liga, o kur – erkiniu encefalitu: „Pavyzdžiui, pernai daugiausia erkinio encefalito atvejų užregistruota Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje: Klaipėdos, Telšių, Zarasų, Anykščių ir kt. rajonuose, Laimo liga labiausiai paplitusi Pietryčių ir Vakarų Lietuvoje: Varėnos, Švenčionių, Kretingos rajonuose.“

Jauniausiam užsikrėtusiajam – vos 2 metukai

Lyginant šių ir praėjusių metų skaičius, NVSC atstovė sako, kad šie metai – kur kas gausesni nustatytų erkių platinamų ligų diagnozių. „2024 m. sausio–birželio mėnesiais Šiaulių mieste registruoti 3 erkinio encefalito ir 197 Laimo ligos atvejai. 2023 m. sausio–birželio mėnesiais atitinkamai 1 erkinio encefalito ir 6 Laimos ligos atvejai“, – ryškų skirtumą vardija R. Švambarienė.

Laimo liga ir erkinis encefalitas, deja, neaplenkia ir vaikų. Nuo šių metų sausio iki rugpjūčio Šiaulių mieste vaikų iki 18 m. amžiaus grupėje registruota 17 Laimo ligos atvejų. Jauniausiam susirgusiajam tėra dveji metai, o štai vyriausias, „pasigavęs“ Laimo ligą, yra 82 m. asmuo. Tuo pačiu metu erkiniu encefalitu vaikų iki 18 m. amžiaus grupėje šiemet neregistruota, o vyriausias, susirgęs erkiniu encefalitu, – 77 m. amžiaus asmuo.

NVSC Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja pabrėžia, kad vaikų, užsikrečiančių erkių platinamomis ligomis, pastaraisiais metais daugėjo: „2023 m. vaikų iki 18 m. amžiaus tarp visų susirgusiųjų Laimo liga padaugėjo – nuo 14 proc. 2022 m.
iki 29,5 proc. 2023 m. 8 Laimo ligos atvejai nustatyti 0–3 m. amžiaus grupėje. 53,7 proc. visų susirgusiųjų Laimo liga sudarė 45–74 m. amžiaus asmenys ir 3,2 proc. 75 m. ir vyresni. 2023 m. erkiniu encefalitu sirgo 3 vaikai iki 18 m. Daugiausia sergančiųjų erkiniu encefalitu registruota tarp 35–74 m. amžiaus asmenų: 26,1 proc. – 35–54 m. amžiaus, 37 proc. – 55–74 m. amžiaus ir 17,4 proc. – 75 m. amžiaus ir vyresnių.“

R. Švambarienė teigia, kad daugiau Laimo ligos atvejų nustatoma vyrams, o erkinio encefalito diagnozės pagal lytį pasiskirsto maždaug vienodai.

Nemokamai skiepys 50–55 m. gyventojus

Laimo ligos atvejai, pasak NVSC specialistės, fiksuojami ištisus metus, bet dažniausiai – birželio ir rugpjūčio mėnesiais. „O sausio–vasario mėnesiais registruojami pavieniai ir dažniausiai uždelsti, pavėluotai diagnozuoti Laimo ligos atvejai“, – sako R. Švambarienė.

Na, o erkiniu encefalitu užsikrėsti tikimybė padidėja birželio–spalio mėnesiais. „Tai priklauso ne tik nuo erkių aktyvumo, bet ir žmonių elgesio. Pvz., jei grybingas mėnuo ar geras uogų derlius miškuose, po 14–30 d. galime tikėtis didesnio sergamumo“, – akcentuoja specialistė.

Džiugu tai, kad Laimo liga gali būti gydoma ir išgydoma, o nuo erkinio encefalito saugo skiepai. Tik kaip noriai skiepijasi šiauliečiai?

„2023 m. Šiaulių mieste iš viso įskiepytos 14 043 erkinio encefalito vakcinos dozės, skiepijimus pradėjo 3 694 gyventojai, iš jų 817 vaikų iki 18 m. amžiaus. 2022 m. buvo paskiepyta mažiau asmenų – 12 489. Pirmąja vakcinos doze pasiskiepijo 3 593 gyventojai, iš jų 864 vaikai iki 18 m. amžiaus“, – situaciją apibendrina R. Švambarienė.

Beje, pagal patvirtintą Nacionalinę imunoprofilaktikos programą jau nuo rugsėjo mėnesio nemokama vakcina nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti 50–55 m. amžiaus gyventojai. „Norintieji pasiskiepyti turės kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę“, – pataria NVSC specialistė.