Laimės paieškos – dviračiu keliaujant aplink pasaulį

„Juk tu viską turi savo gyvenime, ko tau dar reikia?“. „Aš nenoriu to, ką turiu, noriu to, ko dar neturiu“. Štai tokia lakoniška ištrauka iš Imanto Greitmano pokalbio su artimaisiais, jiems pranešus apie artėjančią kelionę dviračiu. Nutrūktgalvis šiaulietis savo fanams ką tik paskelbė apie tai, kad dviračiu ketina apkeliauti pasaulį. Išsikėlęs sau šį tikslą jaunas vyras ant kortos stato viską, ką turi užgyvenęs – nuosavą butą, mašiną, nebenaudojamus daiktus. Ir visa tai daro tam, kad, kaip pats sako, jaustųsi laimingas.

Pernai vasarą, maždaug prieš aštuonis mėnesius, Imantas garsiai nuskambėjo visoje Lietuvoje. Švęsdamas Lietuvos šimtmetį, šiaulietis sudalyvavo dviračių ištvermės varžybose „Northcape4000“ ir tam, kad savo šalies trispalvę užkeltų ant šiauriausio Norvegijos taško – Nordkapo – numynė 4 358 kilometrus.

Nors skeptikų gąsdinimų netrūko, Imantui – nė motais. Pajutęs gyvenimo skonį keliaujant, dviračių entuziastas ryžtasi, švelniai tariant, kiek rimtesniam užmojui – apkeliauti pasaulį. Šį kartą neskaičiuosime kilometrų, turbūt vargiai suskaičiuotume netgi ir šalis, kurias Imantas ketina aplankyti. Šios kelionės metu svarbiausias tikslas – potyriai.

Pasiektas tikslas pažadino laisvės troškimą

Kaip „Northcape“ varžybos pakeitė tavo gyvenimą?

– Pasikeitė labai smarkiai. Supratau besiregistruodamas į šias varžybas, kad paspaudus registracijos mygtuką, mano gyvenimas pasikeis. Pradėjau daryti tai, kas man iš tiesų teikia malonumą, o mano tikslas toks ir yra – būti laimingu.

Ką veikei pastaruosius aštuonis mėnesius? Būtent tiek laiko praėjo nuo daug atgarsio sulaukusių dviračių varžybų, už kurias, beje, gavai ne vieną apdovanojimą.

– Ruošiausi. Tyliai, niekam nesakiau apie savo planus. Ieškojau daug informacijos apie įvairias šalis, būtinus skiepus, svarbius pasaulio įvykius, karštus taškus ir, žinoma, apie dviračius. Kelionės profilis keičiasi, tuo pačiu ir įranga – juk visas mano gyvenimas dabar bus ant ratų.​

Kaip toptelėjo mintis apie kelionę aplink pasaulį? Juk tik ką ir 4 200 kilometrų dviračiu atrodė žvėriškas atstumas.

– Mano tikslai labai greitai kyla. Viskas prasidėjo nuo kelionės aplink Lietuvą, tuomet Baltijos šalys, Europa. Kartais pasiekus, atrodytų, neįmanomą tikslą, užplūsta impulsas. Taigi artimiausius dvejus, o gal net ketverius ar šešerius metus keliausiu aplink pasaulį. Nėra jokio limito nei laike, nei kilometrų skaičiuje.

Išgyventi ketina iš lietuviško „minimumo“

Kiekvienam skaitytojui toptels mintis – kaip kelerius metus keliauti ir mėgautis gyvenimu neturint pastovių finansinių įplaukų. Ar išduosi mums savo planą?

– Dėl šitos svajonės viską paaukojau. Pardaviau butą, dviračius, automobilį. Tai tiek tų pinigėlių ir turėsiu. Neketinu išlaidauti – vienas iš mano kelionės tikslų yra per mėnesį išleisti ne daugiau kaip vieną minimalų lietuvišką atlyginimą (aut.past, ne daugiau kaip 400 Eur). Tikiuosi įsitekti į šią sumą su visomis reikalingomis vizomis, maistu, skrydžiais ir visu kuo. Manau, kad ši suma yra pakankama, be to, net ir įdomu, ką už šią sumą galima nuveikti kitose pasaulio šalyse.

Kur tavo kelionė aplink pasaulį prasidės ir kur baigsis?

– Tokio tikslaus maršruto nėra ir nebus, aš nė nežinau, kur miegosiu pirmą naktį. Kelionės maršrutas dėliosis eigoje, remiantis vietinių gyventojų patarimais ir paties norais. Kaip sakau, gyvenimo nesuplanuosi ir čia ne lenktynės. Žinau, kad kelionė prasidės Šiauliuose, pajudėsiu iš tėvų namų. Pirmas tikslas – Balkanų šalys, paskui trauksiu į rytus – į Turkiją, Gruziją, Azerbaidžaną, Kazachstaną, tuomet į Uzbekistaną, Kirgiziją. Jeigu ateis žiema, aš turėsiu traukti į pietus, link pusiaujo. Aš, kaip sakant, turėsiu lenktyniauti su oru. Tuomet galvoju į Indiją arba Nepalą, paskui traukti į Tailandą, Vietnamą, Laosą. Kiek žiūrėjau, iš šių šalių yra nebrangūs skrydžiai į Japoniją. Iš ten galima su keltu persikelti į Pietų Korėją. Aplankius šias šalis, galima būtų skristi į Indoneziją, Malaiziją, Singapūrą ir leistis Australijos link. Tuomet Zelandija, Amerika. Kaip sakau, aš ne tik keliausiu, bet ir gyvensiu, taigi gali būti, kad kažkur pabūsiu kiek ilgiau, gal ir padirbėsiu.

Į pasaulį su vos keliomis dešimtimis kilogramų

Akivaizdu, kad sėslus gyvenimas ne tau.

– Na, aš tikrai manau, kad ne man. Man reikia naujų erdvių, juk Šiauliuose pramyniau bene 10 tūkstančių kilometrų. O kada keliauti, jeigu ne dabar? Nenoriu vėliau gailėti savęs ir savo pasirinkimų.​

Mindamas daugiau nei 4 000 kilometrų, tu tiksliai žinojai, ko tau reikia. O kaip yra šioje gyvenimo kelionėje? Papasakok apie savo inventorių.

– Dviratį renkuosi iš dalių pagal savo nuožiūrą, todėl jo dar neturiu. Tikiuosi, kad artimiausiu metu jau turėsiu. Dviratis bus skirtas kelionėms – plieninis, sunkus, tvirtas. Žinoma, reikia palapinės, miegmaišio, virtuvės, įvairių rūbų. Manau, kad dviratis su visa kipiruote gali sverti apie 40-50 kilogramų.

Koks planas dienoms, kai minti tiesiog nesinorės?

– Niekas manęs šįsyk tikrai negins, todėl galbūt kažkur pabūsiu ir ilgiau, pas kažką apsistosiu. Sutikti žmonės galbūt aprodys savo miestus ar apylinkes. Manau, kad bus dienų ir be dviračio – juk pasiilsėti taip pat reikia. Beje, keliaujant aplink pasaulį gali pasitaikyti ir liūčių, uraganų, žemės drebėjimų. Galbūt bus savaičių, kuomet neminsiu.

Ar savo gerbėjams ir visiems sekėjams gali pažadėti, kad ir toliau dalinsiesi savo kelionių įspūdžiais, vaizdo medžiaga? Galėsime tave virtualiai sekti?

– Žinoma. Vis sulaukiu žinučių, kad motyvuoju kitus, įkvepiu, tad, pagal galimybes, stengsiuosi ir toliau tai daryti. Šiuo metu vienas prižiūriu visus „Velofano“ vardu sukurtus socialinių tinklų profilius. Esamuoju momentu geriausiai gali perduoti savo emocijas, po kelionės jos nuslūgsta.

Imantas savo kelionę ketina pradėti paskutinę gegužės savaitę. Apie šiauliečio planus, ketinimus ir kitas įdomias būsimos kelionės detales – vaizdo įraše.

„Velofano“ keliones taip pat galima sekti jo feisbuko profilyje.