Laikinojo apgyvendinimo namams prie mokyklos – žalia šviesa (vaizdo įrašas)

Po šiandien vidurdienį vykusio gyventojų mitingo ir maždaug pusantros valandos trukusio klausimo svarstymo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Šiauliuose, Tiesos gatvėje 3, šalia „Rasos“ progimnazijos perkelti Laikinojo apgyvendinimo tarnybą. Pažadėta, kad pastate gyvens apie 120 laikinojo apgyvendinimo paslaugomis besinaudojančių žmonių – laukiančių socialinio būsto ar savo namų netekusių dėl gaisro ar kitų priežasčių. Asocialų gyvenimo būdą vedantiems asmenims, dažnai turintiems įvairių priklausomybių pažadėta ieškoti vietos kitur.

Žinia gyventojus šokiravo

Ketvirtadienį Šiauliuose virė tikros aistros dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybai pateikto sprendimo projekto dėl Laikinojo apgyvendinimo tarnybos perkėlimo iš Pakruojo gatvės į Tiesos gatvę. Priminsime, kad perkėlimas turi būti padarytas dėl to, kad Pakruojo gatvėje planuojamas įkurti karinis miestelis, tad pastatas, kuriame šiuo metu dar veikia minėta tarnyba, turi būti ištuštintas ir atiduotas kariškiams.

Po įvairių nesėkmingų arba ekonomiškai nenaudingų naujų patalpų paieškų Savivaldybės administracija ryžosi Tarybai pateikti sprendimo projektą, kuriame siūloma Laikinojo apgyvendinimo tarnybą įkurti Savivaldybei priklausančiame pastate Tiesos gatvėje 3.

Žinia apie tai įaudrino aplinkinius gyventojus, mat minėtas pastatas yra pietiniame mikrorajone, gausiai daugiabučiais gyvenamaisiais namais apstatytoje vietoje vietoje, o vos už keliasdešimties metrų – „Rasos“ progimnazija.

Valdžios sumanymui gyventojai mėgino aktyviai pasipriešinti – surinko apie 900 parašų po peticija, o svarstymo dieną surengė ir piketą.

Plačiau apie piketą – vaizdo siužete:

Kaltino tylėjimu

Klausimo svarstymo Taryboje pradžioje konservatorius Martynas Šiurkus klausė sprendimą projektą pristačiusios Žmonių gerovės ir ugdymo departamento direktorės Astos Lesauskienės, kodėl nebuvo svarstomas variantas remti tų žmonių nuomą būstui, mat savivaldybė į Laikinojo apgyvendinimo namus ketina investuoti apie 700-800 tūkstančių eurų:

„Skiriant po 275 eurus vienam asmeniui, jis tris metus galėtų gyventi nuomuojamame bute už tuos pinigus. Tai kodėl jūs darote visiškai nesąmoningą dalyką, į vieną vietą sukišdami visas socialines grupes, ko nerekomenduoja nei ministerija, nei jokia kita praktika?“, – klausė M. Šiurkus.

Politikui suskubo atsakyti Administracijos direktorius Antanas Bartulis. Pasak jo, mieste nėra patenkinami socialinio būsto laukiančių žmonių poreikiai, neišgalima jiems nupirkti butų, tad dėl socialinio būsto ir finansinių išteklių stokos toks variantas nebuvo svarstomas.

Direktoriui pritarė meras Artūras Visockas:

„Dalis žmonių Nakvynės namuose ir yra tie žmonės, kurie laukia socialinio būsto eilėje. Tik jiems neišeina jo gauti taip greitai, kaip norėtų. Jiems nėra kitos galimybės, kaip gyventi šiuose namuose“.

Socialdemokratas Edvardas Žakaris klausė, kodėl gyventojai apie tokį valdžios ketinimą buvo netinkamai informuoti:

„Mums komitete buvo pasakyta, kad buvo susitikimas su bendruomenės atstovais, tik nebuvo pasakyta, kas kvietė tos bendruomenės atstovus? Kaip tas buvo daroma? Tai jei tas būtų normaliai padaryta: normaliai pakviesta ir būtų buvusi normali diskusija. Siauras ratas dalyvavo šitojr diskusijoje, kai šiandien gavome peticiją su gerokai didesniais skaičiais“, – kalbėjo E. Žakaris.

Atsakymas, A Bartulis pabrėžė, kad nesikrato atsakomybės, nes pats inicijavo susitikimą, kuris vyko „Rasos“ progimnazijoje:

„Buvo platus pačios mokyklos bendruomenės atstovavaimas. Buvo ir daugiabučių namų, kaip prisistatė, dvi pirmininkės. Aš nežinau, kokį jos turėjo atstovavimą platesniam daugiabučių ratui, bet jos šitoje diskusijoje dalyvavo, kalbėjo. Ir mes taip ir teigėme, kad buvo dviejų bendruomenių atstovavimas tame susitikime“, – atsakė A. Bartulis.

Darbo partijos narys Marijus Velička taip pat klausė apie tai, kokiu būdu buvo informuota visuomenė. Taip pat jam rūpėjo, kodėl dar praeitos kadencijos Taryboje iškelta alternatyva pirkti sklypą, statyti pastatą ir jame įkurti šią tarnybą, darab nebuvo svarstoma.

A. Bartulis M. Veličkai priminė, kad būtent jam, kai dar ėjo Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo pavesta kuruoti šį klausimą, kuriame buvo iškelti keturi galimi variantai: naujos statybos, Savivaldybės valdomi pastatai, valstybės valdomi pastatai ir verslo valdomi pastatai:

„Apie du milijonus eurų būtų kainavusios šios statybos. Jei mes kalbamae apie 2 000 kvadratinių metrų ploto patalpas, tai mes ir matėme, kad tas variantas yra, bet jis yra neadekvačiai brangus. Žemės sklypo dar klausimas. Infrastruktūros“, – kalbėjo A. Bartulis.

Ar buvo kreiptasi į Aukštabalio ir Lieporių bendruomenių pirmininkus, kurių kontaktai yra paskelbti ir prieinami viešai, klausė ir darbietė Danguolė Martinkienė. Jos nuomone, jei to nebuvo padarytą, išeitų, kad Taryba buvo suklaidinta, jog šiam klausimui yra bendruomenės pritarimas, kaip teigė Savivaldybės administracija.

Tribūnoje stovinti Asta Lesauskienė pripažino, kad viešai apie susitikimą progimnazijoje visuomenė nebuvo informuota.

Priimtas nelengvas sprendimas

Svarstymo metu ne kartą buvo akcentuojama, kad į Tiesos gatvėje 3 esantį pastatą nebus keliami asocialų gyvenimo būdą pasirinkę asmenys, kuriems dažniausiai reikalinga „1 nakvynė“. Kitaip tariant – benamiais visuomenėje dažniausiai vadinami asmenys, dažnai turintiems įvairių priklausomybių ir tokį gyvenimo būdą pasirinkusiems sąmoningai. Tokių asmenų, besinaudojančių minėtos paslaugomis yra apie 40. Gyventojams pažadėta, o ir sprendimo projekte parašyta, kad šiems asmenims bus ieškoma kitos vietos.

Vis dėlto, tokia paguoda tenkino ne visus. Prieš balsavimą tribūnoje pasisakiusi gyventojų atstovė Nerija Lunskienė sakė, kad apie susitikimą mokykloje buvo informuota tik birželio 18 dieną ir tik todėl, kad jau spaudoje buvo mačiusi pranešimų apie valdžios ketinimus, tad pati teiravosi mokykloje ar yra kokios informacijos. Tuomet ir buvo pakviesta ateiti į progimnazijoje vykusį susitikimą. Jei nebūtų pati klaususi, nebūtų ir sužinojusi. Susitikimo metu, anot jos, nebuvo rašomas protokolas. Savo sutikimo ar nepritarimo niekas neprašė pagrįsti parašu:

„Kodėl taip slapta? Reiškia šis sprendimas nėra geras, kitaip būtų viešinama garsiai ir tuo didžiuojamasi. Kodėl taip slapta? Vadinasi, tam, kad „prastumti“ šį sprendimą bet kokią kaina“, – iš tribūnos sakė gyventojų atstovė, inicijavusi peticija, po kuria – daugiau nei 900 parašų.

Politikams dėl tylos priekaištavo ir Vytautas Kabaila:

„Šitaip negalima su žmonėmis elgtis ir juos ignoruoti priimant tokį sprendimą. Ne politikai ten gyvens, o gyventojai“, – pabrėžė jis.

Tuo tarpu šiaulietis Andrius Ivanauskas nebijojo iš tribūnos pasakyti, kad palaiko sprendimą ir ragino politikus jam pritarti.

„Perkels ne valkatas. Perkels žmones, kurie yra nukentėję nuo gaisrų, praradę turtą...Mes kiekvienas galime ten atsidurti ryt ar poryt“, – sakė A. Ivanauskas.

Po gyventojų pasisakymų sekė balsavimas. Iš 30 posėdyje dalyvavusių už tai, kad Laikinojo apgyvendinimo tarnyba būtų perkelta į Tiesos g. 3 balsavo 19 politikų. 6 buvo prieš, 4 susilaikė. Vienas Tarybos narys nebalsavo.

Taip pat skaitykite: Nakvynės namai persikels į studentų bendrabutį?

Nakvynės namų paieškos tęsiasi: atskleisti dar du realiausi perkėlimo vietos variantai

Šiauliečiai sukilo – kovos prieš Savivaldybės siekį perkelti nakvynės namus į miesto centrą

Valdžios planams prie mokyklos įkurdinti laikinojo apgyvendinimo tarnybą – griežtas šiauliečių NE