Laikas renovuoti nuosavą namą. Kada pradėti?

Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas modernizuoti savo namą? Pirmas ir pats aiškiausias ženklas – mūsų nepasitenkinimas, kylantis gavus dideles sąskaitas už dujas, elektrą ir šildymą. Jei kaskart, žvelgdami į sąskaitas, pagalvojame, kad mokame gerokai daugiau nei mūsų kaimynai, gyvenantys panašiame name, vadinasi, laikas pradėti ruoštis namo renovacijai.

Kur dingsta šiluma?

Nuo ko turėtume pradėti? Pirmiausia reikia patikrinti, kurios namų ūkio sąskaitos yra didžiausios. Pamatysime, kad šaltuoju metų laiku, kuris Lietuvoje trunka beveik 9 mėnesius, liūto dalį išlaidų sudaro mokesčiai už šildymą, dujas, šiltą vandenį ir elektrą.

Nesvarbu, kokiu būdu šildomės – ar name įrengta centralizuota, autonominė dujinė, geoterminė šildymo sistema, ar kūrename malkomis, anglimi – visų mūsų didelių sąskaitų priežastis – patiriami šilumos energijos nuostoliai. Kitaip tariant, šiluma išeina iš namo per nesandarias arba nepakankamai apšiltintas išorines namo atitvaras: stogą, sienas, langus, duris, pamatus.

Kaip nustatyti, kuri namo įranga mūsų piniginę plonina labiausiai? Nedarant jokių tyrimų, lengviausiai ir greičiausiai galima sumažinti elektros energijos sąnaudas. Tereikia senus, energijos netaupančius prietaisus pakeisti bent A+ ar aukštesnės energinio naudingumo klasės įrenginiais, pavyzdžiui, visas elektros lemputes pakeisti taupiosiomis. Taupiosios lemputės elektros energijos suvartoja maždaug 10 kartų mažiau nei įprastos, bet šviečia taip pat ryškiai, o veikia dešimt kartų ilgiau. Kiti elektriniai namų prietaisai, pavyzdžiui, šaldytuvas, skalbyklė, jei jiems ne daugiau nei 10 metų, jau yra pakankamai taupūs.

Jeigu namo atitvarose matomų energijos nuostolių vietų neaptinkate, patartina pasikviesti šilumos nuostolių nustatymo specialistą. Naudodamas termovizorių (įtaisą, matuojantį ir fiksuojantį paviršiaus temperatūros pasiskirstymo vaizdą), specialistas nesunkiai aptiks šilumos „skyles“. Termovizoriumi darytose pastato nuotraukose labai aiškiai matyti visos sienose esančios landos ir kiaurymės, per kurias išgaruoja šiluma, nekokybiški, šilumos nesulaikantys stiklo paketai, blogai įstatyti langai ir durys, netinkamai sujungtas sienų ir stogo apšiltinimo sluoksnis arba fasado dalys, kur apšiltinimo išvis nėra arba jis nekokybiškas. Termovizinis tyrimas parodo ne tik vietas, per kurias pastatas netenka šilumos energijos, bet išmatuoja ir pateikia temperatūrų skirtumą pažeistose atitvarose. Termovizinį namo tyrimą geriausia atlikti šaltuoju metų laiku, kai lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas ne mažesnis kaip 10–15 °C.

Name nesunkiai galima aptikti ir kitus akivaizdžius energijos nuostolių šaltinius, pavyzdžiui, prastai užsidarančias duris ar langus. Šias bėdas įmanoma sutvarkyti savo jėgomis – pareguliavus uždarymo mechanizmus arba, jei reikia, tarpinėmis papildomai užsandarinus langų ir durų varčias bei staktas.

Tinkuojamąjį ar vėdinamąjį?

Jei panaudojote visas įmanomas kosmetines priemones šilumos nuostoliams sumažinti, tačiau matote, kad to nepakanka, teks renovuoti ir šiltinti namo stogą bei fasadą. Architektas Arūnas Lapinskas įvardijo, kad pagrindinė individualių namų fasadų renovacijos problema yra finansavimas, nes didžiąja dalimi šie projektai finansuojami iš asmeninių lėšų, o darbai dažniausiai atliekami ūkio būdu. Todėl pasiryžę šiam žingsniui turėsite nuspręsti, kokią fasado šiltinimo sistemą pasirinkti – vėdinamojo ar tinkuojamojo fasado. Kuo šios sistemos skiriasi?

Pasak A. Lapinsko, pagrindinis skirtumas yra tas, kad tinkuojamiesiems fasadams paprastai naudojamos polistireninio putplasčio (vadinamojo polistirolo) plokštės, klijuojamos prie fasado specialiais klijais nepaliekant jokių tarpelių. Be to, putplasčio plokštės papildomai tvirtinamos prie fasado smeigėmis, kad nenuplyštų vėliau, kai fasadas jau nutinkuotas. Kartu smeigės padidina fasado atsparumą vėjo apkrovoms. Kietos mineralinės vatos plokštės tinkuojamiesiems fasadams naudojamos rečiau, nes jos yra brangesnės. Abiem atvejais fasadas padengiamas polimeriniu armavimo tinkleliu, nutinkuojamas dekoratyviniu struktūriniu tinku ir nudažomas. Dažus galima iš karto įmaišyti į paruoštą tinko masę – taip ilgiau išsilaikys tinko spalva ir jį reikės rečiau valyti ar perdažyti. Tačiau šis būdas kainuoja brangiau.

Privalumai ir trūkumai

Anot A. Lapinsko, vienas iš pagrindinių tinkuojamųjų fasadų privalumų – mažesnė medžiagų kaina lyginant su vėdinamųjų fasadų. Tačiau jie turi ir nemažai trūkumų, kurie išryškėja dar vykstant statybos procesui ir praėjus vos keliems sezonams.

Architekto teigimu, vienas iš pagrindinių tinkuojamųjų fasadų netobulumų – menkas atsparumas gamtos poveikiui ir stipresniam fiziniam veikimui. Kalbant konkrečiau, struktūrinis tinkas, kuriuo dengiami fasadai, greitai apdulka, patamsėja nuo suodžių ir samanų, sparčiai praranda pirminį estetinį vaizdą.

Atsparesnis dulkėms ir paviršiaus senėjimui yra vienodais dažais dažytas fasado tinkas, tačiau dėl šiurkštaus ir nelygaus paviršiaus atmosferos purvas vis tiek greitai nublankina pirminę jo spalvą. Fasadas atrodo neestetiškai, nes yra tiesiog purvinas. Mechaninis tinkuoto fasado plovimas teigiamų rezultatų neduoda, nes plonasienis tinkas yra neatsparus trynimui arba stipriai vandens srovei.

Dažai blunka

Ilgainiui dažai blunka, o galimybės perdažyti tik dalį tinkuotos sienos neretai būna ribotos. Tarkim, reikia atnaujinti grafičiu išpieštas fasado dalis. Jei siena buvo tinkuota prieš metus kitus, jos daliai perdažyti dar įmanoma parinkti dažų atspalvį, tačiau prireikus pataisyti seniau tinkuotą sieną, atnaujintos dalies spalva greičiausiai skirsis nuo ankstesnės. „Apmaudu, tačiau tenka perdažyti visą fasadą, nors realiai remontuoti reikėjo tik kelis kvadratinius metrus“, – dalijasi patirtimi architektas A. Lapinskas.

Bijo smūgių

Dar vienas tinkuojamųjų fasadų trūkumas – menkas atsparumas smūgiams. Tai ypač aktualu, nes dažnai automobiliai statomi prie pat namų sienų, neišvengiama bakstelėjimų, dėl kurių tinkas įlūžta, netenka estetinio vaizdo bei apsauginių savybių. Todėl renovuojant namą reikia naudoti specialias fasado apsaugos priemones: papildomai armavimu pakietinti pirmo aukšto fasadą, pastatyti apsauginę tvorelę ar automobilį sulaikantį grindinio slenkstį. Pasitaiko atvejų, kad tinkas įdumba ir nuo stipraus futbolo kamuolio smūgio. Dar vienas tinkuojamojo fasado sutvirtinimo variantas – apklijuoti fasadą klinkerio plytelėmis, tačiau tokiu atveju jo kaina prilygs techniškai pranašesniam vėdinamajam fasadui.

Alternatyvus fasadas

Alternatyva tinkuojamajam fasadui yra vėdinamasis fasadas. Tai konstrukcija, kur šiltinamoji medžiaga klojama į medinį arba metalinį karkasą, pritvirtintą prie namo sienos. Prie šio karkaso vėliau montuojamas apdailos fasadas paliekant vertikalų kelių centimetrų pločio oro tarpą šiltinimo medžiagai vėdintis.

Namo šiltinimui naudojant vėdinamųjų fasadų sistemą, galime rinktis begalę išorinės apdailos variantų – nuo klasikinių kietmedžio dailylenčių iki prabangių skaldyto akmens, gryno cinko, vario ar įmantrių glazūruotos keramikos plokščių. Kokią fasado apdailos medžiagą bepasirinktume, turime žinoti, kad pradinės investicijos į vėdinamąjį fasadą bus didesnės. Tačiau per keletą metų investicijos atsiperka ir ima teikti tiesioginę naudą namo šeimininkui.

Kalbėdami apie alternatyvą tinkuojamajam fasadui, turime atmesti pačius brangiausius ir pačius pigiausius variantus. Fasadų ekspertas Darius Normantas, statybų rinkoje besisukantis jau antrą dešimtį metų, pataria pasirinkti variantus, pasižyminčius geros kokybės ir tinkamos kainos derme: Lietuvos gamintojo „Eternit Baltic“ gamykloje dažytas įvairių spalvų pluoštinio cemento dailylentes „Cedral“, plokštes „Equitone“ arba nedideles fasado plokšteles „Dacora“.

Pluoštinio cemento fasado apdailos medžiagos yra išskirtinai atsparios: jos neblunka ir nereikalauja jokios priežiūros, o jų tarnavimo laikas – iki 50 metų. Jos atsparios braižymui, tepliojimui, neįgeria atmosferos dulkių ir purvo. Pluoštinio cemento gaminiai gali būti padengti grafičiui atsparia medžiaga, nuo kurios be didelio vargo galima nuvalyti dažus.

Vėdinamųjų fasadų privalumai

D. Normantas įvardijo kelis svarbiausius vėdinamųjų fasadų privalumus. Pasak jo, namai, kuriems apšiltinti panaudotos vėdinamųjų fasadų sistemos, vasarą yra gerokai vėsesni. Karštuoju metų laiku oro tarpas tarp dekoratyvinės apdailos ir šilumos izoliacinio sluoksnio užtikrina natūralią fasado ventiliaciją, o apdaila saugo nuo tiesioginių saulės spindulių, dėl to išorinės namo sienos nuolat būna pavėsyje ir neįkaista.

Kilus gaisrui, vėdinamasis fasadas neleidžia ugniai išplisti, nes dažniausiai yra komplektuojamas iš beveik arba visiškai nedegių medžiagų. Be to, kietos fasado apdailos plokštės gerai sugeria garsą ir kartu su šiltinimo sluoksniu sudaro dvigubą apsaugą nuo išorės triukšmo. Kadangi namo apdaila nesiliečia prie šiltinimo sluoksnio, šaltuoju metų laiku, tai apsaugo namą nuo galimo sienų peršalimo atsiradus šalčio tiltams bei nuo tiesioginio žvarbaus vėjo.

Vėdinamųjų fasadų montavimas yra greitesnis, patogesnis ir pigesnis nei tinkuojamųjų. Montuojant nenaudojami jokie statybiniai skiediniai, kuriems reikia laiko išdžiūti, tad šiuos fasadus galima įrenginėti ir žiemą. Sudužus ar išlūžus vienam fasado elementui, jį nesunkiai galima pakeisti nauju neardant viso fasado – pakanka pašalinti pažeisto elemento tvirtinimo kniedes ar atsukti tvirtinimo varžtus.

Laisvė keisti

Projektuotojo Domo Januškos teigimu, vėdinamųjų fasadų sistemos suteikia architektams kūrybos laisvę, leidžia sukurti naują pastato formą, panaudoti daugiau ir įvairesnių spalvų. Pasak D. Januškos, vėdinamųjų fasadų sistemų gamintojai visada pateikia techninius brėžinius, padedančius architektams projektuoti konkretų fasadą. Taip nepaliekama galimybių statybininkų interpretacijoms ir gerokai sumažėja statybų broko tikimybė.

Vėdinamųjų fasadų sistemos puikiai tinka nelygioms, suskilusioms ar įtrūkusioms sienoms šiltinti, nes apsaugo pažeistas vietas nuo aplinkos poveikio, uždengia visus mūrijimo defektus, siūlių netikslumus, sienų kreivumus, įtrūkimus, skilimus ir kt.

Anot projektuotojo, kadangi vėdinamieji fasadai yra sumontuoti ant karkaso, jie niekada neįtrūksta ir neskyla kaitinant saulei ar judant namo konstrukcijoms dėl nestabilaus grunto. Be to, vėdinamųjų fasadų sistemos neleidžia susidaryti šiltnamio efektui, nes viduje susikaupusi vandens garų drėgmė difuzijos būdu laisvai pasišalina iš pastato konstrukcijų – apdaila yra neprigludusi prie šiltinamojo sluoksnio ir netrukdo drėgmei laisvai iš jo išgaruoti.

Baigiant reikėtų pridurti: jeigu nusprendėte sumažinti šiluminius nuosavo namo nuostolius apšiltindami fasadą, nesvarbu, kokią šiltinimo sistemą naudosite, visada pasitarkite su specialistais, panaršykite internete, paieškokite patirties ir sėkmingų istorijų aprašymų. Tikimės, kad baigę modernizuoti savo namą ir jūs galėsite papasakoti savąją atradimų istoriją.

Reklama