„Labas rytas! Nuostabi diena!“

Laima Povilaitytė, geriau žinoma Kamtautos Braškės slapyvardžiu, prieš kurį laiką išpopuliarėjo „Instagram“ platformoje ir kasdien džiugina savo sekėjus pozityvumu, propaguoja sveiką gyvenseną bei vidinę laisvę. „Kiekvienas mes esame ypatingas ir unikalus: manimi niekada niekas nebus, kaip ir aš nebūsiu kažkuo“, – sako Kamtauta Braškė.

Vienodų nėra

Moters teigimu, tobulybė yra tik iliuzija: tobulų žmonių nėra, bet tai visai nereiškia, kad negalime būti unikalūs. „Unikalumas labai nuvertinamas žmonių – tai turbūt turėtų apskritai būti svarbiausias dalykas. Aš kiekvieną kartą bandau savo profilyje pasakyti, kad kiekvienas mes esame ypatingas ir unikalus ir manimi niekas niekada nebus, kaip ir aš nebūsiu kažkuo“, – kalba Kamtauta.

Ji priduria, kad, norint būti kažkuo kitu, reiktų žinoti visą to žmogaus gyvenimo istoriją: kaip jis augo, koks buvo, ką matė, kaip tai suprato. Tada gal ir pavyktų, jei ne dar viena problema. „Mes kažkaip labai mėgstame išsirinkti: kokia nosytė graži – norėčiau tokios nosytės – arba kokia „faina“ – noriu to „fainumo“, – sako moteris. Jos nuomone, net jei iš 30 žmonių sudėliotume vieną idealų, jis tobulas nebūtų: norėtume to, ko neturime.

Kamtauta prisimena kartą klaususi auditorijos, ar ten buvo vienodų žmonių, ir atsiliepė identiškos dvynės. „Sakau: „O jūs esate vienodos, vienodai elgiatės?“ – „Ne, mes labai skirtingos!“ Na, va, sakau, matote. Kad vaikai irgi suvoktų – nėra vienodų žmonių. Mes esame tokie ypatingi ir unikalūs, kad tai reikėtų labai vertinti“, – pasakoja nuomonės formuotoja.

Apsitvarkyti aplinką

Ne visi žino, kad Kamtauta Braškė kilo iš Šiaulių – iš čia išsikraustė, būdama 14 metų. Nors šiuo metu propaguoja labai sveiką gyvenimo būdą, taip buvo ne visada. „Aš labai džiaugiuosi, kad psichotropinių medžiagų pabandžiau jau būdama gal 26 metų – buvau subrendusi, suaugusi ir žinojau, ką darau. Tai galiu pasakyti – nerekomenduoju“, – sako moteris.

Pasak jos, tai yra iliuzija: psichotropinės medžiagos išlaisvina tam tikras žmogaus savybes, kurių jis šiaip gal neparodo, tačiau dėmesys, populiarumas, šlovė, kuriuos tai suteikia, trunka neilgai. „Tai yra šešių valandų trukmė, po kurių gauni tokios neigiamos praktikos ir patirties, kad nori dar tos psichotropinės medžiagos, kad pajaustum tą malonumą, kurį tu turėjai tada. Reikia suprasti, kad ta medžiaga duoda cheminį efektą, kad tu nesi tas, kad tu paveiktas tam tikrų medžiagų“, – dalijasi Kamtauta.

Kadangi daug kas priklauso nuo kompanijos, moteris pataria pasižiūrėti į savo aplinką: „Yra tokių draugų, kurie mėgsta apšnekėti. Patys negalėdami pasiekti, tave demotyvuoja, dėl to tu bandai susilyginti. Ir didžiausias priešas būna jausmas, kad mes, praradę tą kompaniją, prarasime viską. Tikrai ne.“

Nuomonės formuotoja tikina, kad net ir suaugusiesiems dažnai verta peržiūrėti aplinką, su kuria bendrauja. „Gal supermenu per vieną naktį netapsime, bet mintys turi labai didelę įtaką. Iš mūsų minčių kyla žodžiai, iš žodžių kyla veiksmas, iš veiksmo kyla pats būdas, o jau iš būdo kyla pats likimas. Tai būtent mes – savo likimo kalviai ir viskas prasideda tik nuo minties. Reikėtų tą aplinką pasitvarkyti truputį – aš manau, kad tai būtų pirmas patarimas“, – sako Kamtauta.

Sėkmingų alkoholikų nebūna

Paklausta apie savo ritualus, moteris uždainuoja: „Labas rytas! Nuostabi diena! Labas rytas! Nuotaika gera!“ Šią dainą ji dainuodavo kas rytą, o videoįrašus keldavo į savo „Instagram“ profilį. „Viena moteris man parašė: „Žinokit, Braške, jūsų daina puikiai veikia, ji turi stebuklą kažkokį.“ Ji man pasakoja, kad turi
16-metį sūnų ir negali jo iš lovos iškrapštyti. Ir kas rytą, įeidama į jo kambarį, ėmė dainuoti tą dainą. Užteko keturių dienų. Aš, sako, įeinu į kambarį – „mama, nedainuok, tikrai keliuosi, tu tik nedainuok“. Matot, kaip veikia“, – juokiasi nuomonės formuotoja.

Ji prisimena ir daugiau sėkmės istorijų. Viena moteris vartojo daug alkoholio. Vyras dirbo, ji pasilikdavo namie su vaiku ir ryte vietoje kavos gerdavo vyno. „Ir ji kiekvieną kartą išgerdavo, prieš vyrui grįžtant dar išgerdavo ir rodydavo, kad ji neva prie vakarienės geria, – pasakoja Braškė. – Tai su ja turėdavau pokalbius tokius: kam to reikia, iš kur atsiranda baimė, kodėl tai atsitinka. Ir sako: „Mano likimas toks, nes mano tėtis tai darė.“ Visada mes randame pasiteisinimų, norėdami daryti vieną ar kitą dalyką.“

Ji pati jau porą metų negeria ir visiškai pasikeitė: suprato, kokia lauktų kelio pabaiga. „Tu vartoji narkotikus, alkoholį, bet jeigu ieškai to kaip atsipalaidavimo, išsilaisvinimo arba dar kažkokioj formoj, kelias vienas. Tu kažkada sugriūsi, degraduosi ar kitaip kažkas nutiks. Nėra taip, kad „sėkmingas alkoholikas pastatė penkias bažnyčias kaime“. Aš nežinau tokių istorijų – gal aš kažko nežinau. Taip nebūna todėl, kad to žmogaus galvoje negali gimti tvarios ir tyros mintys dėl to, kad jam yra viena: kaip gauti išgerti?“ – kalba Kamtauta.

Bučkis kasininkei

Dažnai pastebima, kad socialiniuose tinkluose demonstruojami gyvenimai – pernelyg idealūs. „Feisbukas ir instagramas menkina žmones dėl to, kad ten rodo tą tobulą gyvenimą. Aš rodau labai gerą gyvenimą – savivertės arba savo vidinio pasaulio klausimu“, – sako moteris ir priduria, kad sveikai maitinasi, kiekvieną dieną sportuoja, medituoja, nevartoja jokių psichotropinių medžiagų, alkoholio, kitų svaigalų.

„Kai esi išsivalęs viduje, kai esi savimi, tu išsilaisvini, tau nebereikia nieko išgerti, kad galėtum save parodyti. Tai tikrai tas gyvenimas ir geras pasidaro. O kai ten rodo austres, šampaną, bet po to reklamuoja kažkokius dalykėlius, turbūt reikia kvailam būti, kad nesuvestum tų dalykų. Ir po to tradiciškai tokie profiliai po trijų mėnesių verkia. Ir tada žmonės nebesupranta – tai ar tau gerai, ar blogai?“ – pastebi Kamtauta.

Nebūnant savimi, gerai gyventi neįmanoma – akistata su savimi vis tiek bus. „Jeigu jūs nenorite sportuoti, siekti kažkokio kūno kulto, – to aš niekada nerekomenduoju, tai yra tikrai žalinga dėl to, kad kompleksų savyje ieškai, – bet tas pats, kas namie: neškime šiukšles, meskime viską. Ar tu gyventum tuose namuose? „Nefaina“, ar ne? Kūnas yra sielos namai ir taip, kaip tu juo rūpinsiesi, jis ir tarnaus“, – tikina moteris.

Kamtauta Braškė labiausiai vertina laisvę – kai nereikia niekuo būti, kai gali nusišnekėti. „Žinokite, ta laisvė – kaip gerai, negaliu tiesiog, tikrai. Būna, stoviu kasoj, – aš labai dažnai tą pavyzdį sakau dėl to, kad taip ir yra, – galvoju: „Tą kasininkę kaip paimčiau, bučkį kokį duočiau, mane nesveika palaikytų“, bet taip gera gyventi, tikrai norisi šypsotis ir dalytis“, – džiaugiasi moteris.

Kalbino Asta Lesauskienė