L. Savickas teigė bendravęs su įmonės „Profarma“ vadove, tačiau COVID-19 testų pirkimo nederino (papildyta)

Buvęs premjero patarėjas, dabartinis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, antradienį liudijęs COVID-19 testų pirkimo byloje, teigė, kad 2020 m. bendravo su įmonės „Profarma“ vadove Edita Mištiniene. Jis teigė, jog su įvairių institucijų atstovais dalijosi informacija apie testų poreikį, tačiau pabrėžė, kad sprendimų, susijusių su testų pirkimu, nepriėmė.

Šioje baudžiamojoje byloje, kurią nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisiama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, jai pateikti kaltinimai piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Testai, dėl kurių pirkimo buvo iškelta byla, buvo įsigyti iš įmonės „Profarma“.

2020 m. L. Savickas ėjo tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais pareigas. 

Jis pasakojo, kad Vyriausybės kanceliarija iš esmės padėjo koordinuoti koronaviruso pandemijos valdymą, rinko ir keitėsi informacija su kitų institucijų atstovais. 

„Pirkimų nevykdėme. Vyriausybė niekada negalėjo priimti konkrečių sprendimų“, – aiškino L. Savickas.

Liudytojo teigimu, sprendimus dėl COVID-19 testų pirkimo priėmė Sveikatos apsaugos ministerija, o pirkimą vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

„Buvo milžiniškas kiekis informacijos. (...) Kreipėmės viešai per verslo asociaciją teikti pasiūlymus, tokių gavome ne vieną, persiųsdavome informaciją kitoms institucijoms. (...) Pats sprendimas įsigyti testus buvo suformuotas (sveikatos apsaugos – ELTA) ministro įsakymu. Laboratorijoje įvyko tiekėjų atranka ir buvo įvykdytas pirkimas“, – dėstė L. Savickas.

Jis neneigė, kad ne kartą įvairiuose formatuose su kitais tuometiniais premjero patarėjais, kitų institucijų atstovais diskutavo, aptarė, kiek COVID-19 testų tuomet reikėjo Lietuvai. Tiesa, L. Savickas kartojo, jog pats su kolegomis dalinosi informacija, bet jokių sprendimų, susijusių su testų pirkimu, nepriiminėjo. 

L. Savickas, atsakinėdamas į prokuroro Gintaro Plioplio klausimus, pripažino telefonu kalbėjęsis su įmonės „Profarma“ vadove E. Mištiniene. Liudytojas tiksliai pokalbio turinio neprisiminė, tačiau tvirtino, kad su E. Mištiniene kalbėjęs apie bendrovės galimybes dėl COVID-19 testų pristatymo, dėl to, kiek įmonė galėtų patiekti minėtų testų. 

„Valstybėms buvo sunku laiku ir tinkamais kiekiais gauti greituosius testus, tai reikėjo įsivertinti, ar yra realus siekis per trumpą laiką gauti tinkamą kiekį testų“, – apie tai, kodėl telefonu kalbėjosi su įmonės „Profarma“ vadove, pasakojo L. Savickas. 

Liudytojas akcentavo, kad skambindamas E. Mištinienei tik rinko informaciją, jokio konkretaus testų pirkimu su įmone nederino.

„Turėjau teisę rinkti informaciją, bet neturėjau teisės priimti sprendimus“, – komentavo L. Savickas.

Kaltinamoji L. Jaruševičienė teigė, kad L. Savickas jai yra persiuntęs kito tuometinio premjero patarėjo Jono Kairio laišką apie įmonės „Profarma“ galimybes dėl COVID-19 testų tiekimo. Ji klausė liudytojo, kodėl jis persiuntė tokio turinio laišką.

„Reikėjo dalintis informacija su kitomis institucijomis“, – atsakė L. Savickas.

Jis teigė, kad Vyriausybės kanceliarijoje aptarinėti įvairūs variantai dėl COVID-19 testų pirkimo iš įvairių tiekėjų.

„Sprendimų priėmėjai turėjo ne vieną pasiūlymą“, – tvirtino L. Savickas.

Kitas teismo posėdis byloje planuojamas sausio 28 d.

Teisėsauga kalba apie 4 mln. eurų žalą

L. Jaruševičienė iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ Aurelijaus Verygos komandos pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.

Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus ir taip padarė žalą valstybei.

Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.