L. Savickas: sukūrę „investicijų greitkelį“, stambius pramonės projektus pradėtume vystyti 10 kartų greičiau

Šiuo metu rengiami siūlymai, kurie leistų stambius investicinius pramonės projektus pradėti įgyvendinti 10 kartų greičiau – per 3 mėnesių laikotarpį vietoje 2 metų, dabartinę „žaliojo koridoriaus“ investicijų sistemą keičiant į „investicijų greitkelį“, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Pagal naują teisinį reguliavimą, planuojama pereiti nuo „investicijų skaičiavimo šimtais milijonų prie milijardų kasmet“. 

Per metus investicijų pritraukimo tempas būtų spartinamas 3 kartus ir taip į Lietuvą iki 2030-ųjų pritraukiama ne mažiau kaip 10 mlrd. eurų naujų investicijų.

„(Planuojame – ELTA) iš esmės pereiti nuo „žaliojo koridoriaus“ iki „investicijų greiteklio“, kuris numato galimybes perimti geriausias pamokas iš sėkmės istorijų kalbant apie gynybos pramonę, kur procedūros yra ypač greitos ir patrauklios naujų investicijų pritraukimui“, – žurnalistams penktadienį sakė L. Savickas.

„Investicijų greitkelis“ sprendžia klausimą nuo sprendimo priėmimo, kad aš jau apsisprendžiau investuoti Lietuvoje, iki pirmojo kastuvo, kada pradedu statyti (gamyklą – ELTA). Šiandien šis procesas galėtų trumpėti 10 kartų – (…) įprastai trukdavo 2 metus, tikimės, kad galėtų trumpėti iki 3 mėnesių“, – teigė ministras.

Anot ministro, paprastesnė tvarka būtų taikoma įmonėms, kurios veikia laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), taip pat visiems šiuo metu „žaliojo koridoriaus“ stambių investicijų reikalavimus atitinkantiems projektams.

Papildomus įgaliojimus planuojama suteikti investicijų pritraukimo agentūrai „Investuok Lietuvoje“, kuri prisidėtų kuriant patrauklesnę reguliacinę aplinką.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis pabrėžė, kad Centrinėje ir Rytų Europoje investuoti svarstantys verslai prioritetą teikia talentų prieinamumui.

„Deja, Lietuvos ne tik demografinė padėtis, bet ir žmonių įgūdžiai bei kompetencijos, akivaizdu, kad neatitinka tų investuotojų, kurių mes siekiam – o mes siekiame, kad būtų ne primityvių, paprastų, bet aukštos pridėtinės vertės (sektoriaus investuotojai – ELTA)“, – žurnalistams teigė jis.

Pasak E. Čivilio, investicijomis Lietuvoje domisi Jungtinių Valstijų, Skandinavijos valstybių, Vokietijos, augančių rinkų Azijoje, pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, Japonijoje ir Taivane, įmonės. 

Tarp investuotojų, anot E. Čivilio, daugiausia yra gynybos pramonės įmonių, biotechnologijų bendrovių, taip pat atsinaujinančios energetikos projektams reikalingų komponentų gamintojų – pavyzdžiui, trūkstamai jūros vėjo parkų infrastruktūrai.

„Fokusas yra pas mus į augančias sritis. (…) Projektai yra dabar iš esmės 4 srityse – tai gynybos pramonė, čia numeris vienas ir čia daugiausiai turime „gero susižaidimo“ tarp institucijų, taip pas tas vadinamas „bioeconomy“, tai yra bioekonomika, kuri apima raudonąsias chemijas, visus alternatyvius baltymus, tuos subkompenentus, kuriuos naudoja kitose srityse“, – aiškino „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Kad didintų talentų skaičių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) planuoja rengti vadinamąjį „talentų pagrindų“ įstatymą, kuris apimtų migracijos procesų tobulinimą, pritraukiant užsienio darbuotojus, tai pat formalaus ir neformalaus švietimo sistemos tobulinimą.

„Kurti vieningą sistemą, kuri visais turimais resursais prisidėtų prie tokių strateginių problemų sprendimo kaip tinkamų kompetencijų sutelkimas“, – teigė L. Savickas

L. Savicko teigimu, dabartinėje geopolitinėje situacijoje, esant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui, visos valstybės regione konkuruoja, investuotojams siūlydamos geriausias įmanomas sąlygas, kopijuoja jas tobulinančius įstatymų projektus.

„Stovėti vietoje ir laukti, kol mus aplenks, mes negalime. Matome, kad didelės, naujos stambios investicijos Lietuvą praeidinėjo, mes kurį laiką jų nematėme Lietuvoje, tam reikia turėti ambicingų naujų įrankių“, – tikino ministras.

Pasak jo, investicijos kurs naujas darbo vietas, mažins nelygybę regionuose, taip pat atlieps strateginius šalies gynybos interesus – prognozuojamas ekonomikos augimas leis sukurti apie 1 mlrd. eurų metinių papildomų pajamų.

Planuojama didinti LEZ skaičių

Ekonomikos ir inovacijų ministro teigimu, siekiant didinti investicijų apimtis, Lietuvoje būtina plėsti esamas LEZ bei didinti šių geresnes sąlygas investicijas užtikrinančių zonų skaičių.

„Kad tų naujų LEZ reikia, tai akivaizdu – viena vertus, jau šiandien net ženkliai nedidinant investicijų pritraukimo tempo, jau ženkliai trūksta infrastruktūros ir laisvų žemės suformuotų sklypų, o tempą patrigubinus, akivaizdu, jų prireiks labai greitai“, – kalbėjo L. Savickas.

Lietuvoje šiuo metu veikia 7 LEZ – Klaipėdoje, Šiauliuose, Akmenėje, Marijampolėje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Kaune.

Skelbiama, kad jų galima būtų sukurti dar bent 6, tačiau tai esą priklausytų nuo to, kiek įsitraukti norės pačios savivaldybės.

Kaip Eltai nurodė ministerija, 2021 m. sausio 1 d. Seime priėmus „žaliojo koridoriaus“ įstatymų pakeitimus,  iki dabar iš viso pasirašyta 18 stambių investicijų sutarčių. 

Bendra jiems numatomų investicijų suma siekia 1,59 mlrd. eurų, juos įgyvendinus, bus sukurta beveik 4,9 tūkst. naujų darbo vietų.

Pernai liepos pradžioje priėmus „žaliojo koridoriaus“ pakeitimus, nuo to laiko nėra pasirašyta nė viena sutartis, tačiau 3 įmonės yra pateikusios paraiškas.

Daliai stambių apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektų taikomas nulinis pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui. 

Tokių projektų vystytojas su Vyriausybe turi sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, kuri suteikia valstybei svarbaus projekto statusą.

Stambių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė turi būti ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. investuojant Vilniuje) ir jie turi sukurti ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų (200 investuojant Vilniuje).