L. Ragelskio byla kol kas neatversta, baltarusių aktyvistai teigia buvę įžeisti

Vilniaus miesto apylinkės teismui pirmadienį trečią kartą nepavyko atversti prorusiško aktyvisto Lauryno Ragelskio bylos dėl kaltinimų kurstymu ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo – prokuratūra taip įvertino jo veiksmus prie Baltarusijos ambasados Vilniuje.

Posėdyje paaiškėjus, kad kaltinamasis vėl neturi advokato, posėdis buvo atidėtas lapkričio 9 dienai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2020 metų spalį vilnietis prie ambasados pastato Mindaugo gatvėje, įtariama, filmavo pats save, savo tyčiojimąsi, filmavo žmonių grupę paniekinančius vaizdo įrašus ir juos įkėlė į socialinį tinklą.

Taip pat įtariama, kad tų metų spalį L. Ragelskis tyčiojosi iš prie ambasados protestavusių žmonių, vyras taip pat kaltinamas niekinęs prie ambasados įkurtą memorialą – portretus su nuo režimo žuvusiųjų nužudytųjų atvaizdais.

Pirmadienį teismui rengiantis nagrinėti jo bylą, prie teismo susirinko grupelė protestuojančių baltarusių.

„Mes protestuojame prieš Lauryną Ragelskį, tai Lietuvos tinklaraštininkas, kuris platina įžeidžiančius vaizdo įrašus, jis nutekina baltarusių duomenis Baltarusijos KGB, dėl to baltarusiai persekiojami, daromos kratos pas tų giminaičius, kurie nuo persekiojimo pabėgo į Lietuvą, – BNS sakė baltarusių aktyviste prisistačiusi protestuotoja Ilona Rudene. – Mes protestuojam prieš jo veiklą, nes pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymus negalima kėsinti į žmonių duomenis, garbę ir orumą“.

Ji taip pat teigė, kad L. Ragelskio poelgis, kai jis prie ambasados tvoros niokojo padėtus nuo režimo žuvusiųjų portretus, baltarusių bendruomenę įžeidė iki širdies gelmių.

„Ragelskį – už grotų“, „Lietuva“, „Ačiū“ – skelbė baltarusiškos vėliavomis apsigaubusių protestuotojų plakatai prie teismo.

Vėliau protestuotojai atėjo į teismo salę stebėti teismo proceso ir stebėjosi L. Ragelskio aiškinimais, kad jis yra baltarusis, o kalbos nemoka. Posėdžio metu jam buvo vertėjaujama į rusų kalbą. 

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius informavo, kad gauti du kaltinamojo prašymai rusų kalba.

L. Ragelskis teismui tvirtino, kad jam kaltinamasis aktas buvo atsiųstas nepaaiškinus, ar tai originalas, ar kopija, jis buvo nepasirašytas vertėjų, be antspaudų.

Kaltinamasis teigė, kad dėl tokių prokurorų veiksmų negali suprasti kuo kaltinamas, negali įgyvendinti teisių į gynybą.

„Teisme esu matęs, kaip pasirašo vertėja. Tampu nelygia proceso dalimi, tampu priklausomas nuo Generalinės prokuratūros, teismas irgi tampa nelygia puse, ne tik prašau galiojančios kopijos – man su atsakingų asmenų parašais, teismui – taip pat“, – sakė L. Ragelskis. 

Teisėjas kaltinamajam priminė, kad vertėja buvo įspėta pagal įstatymą, tačiau šis savo ruožtu tvirtino, kad be vertėjos parašo negalėtų kreiptis į teismą tuo atveju, jeigu vertimas nėra teisingas.

Jis taip pat pastebėjo, kad kaltinamasis neaktyviai rūpinosi advokato paieška ir į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi artėjant teismo posėdžiui. Prašymas skirti gynėją buvo parašytas lietuvių kalba.