L. Pernavas: penkeri metai tyrimui – per daug, bet situaciją lemia tyrėjų trūkumas, krūvis

Naujasis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas pripažįsta, jog kai kurie rezonansiniai tyrimai trunka per ilgai, tačiau pastebi, kad tai lemia ir pernelyg biurokratinis baudžiamasis procesas, ir tyrėjų trūkumas bei per didelis jiems tenkantis krūvis.

„Šiai dienai Specialiųjų tyrimų tarnyboje mes turime tik 19 tyrėjų, kurie tiesiogiai tiria baudžiamąsias bylas, atlieka ikiteisminius tyrimus. Mano manymu, tas skaičius yra gerokai per mažas. Aš manau, kad jiems tenkantis krūvis yra gerokai per didelis“, – interviu BNS sakė L. Pernavas.

Pasak jo, dėl nemažo skaičiaus bylų, kurios tenka tyrėjams, kai kuriais atvejais gali nukentėti ikiteisminio tyrimo kokybė, o kai kada STT tyrimai tęsiasi ir trejus ar net penkerius metus.

„Mano manymu, tai yra gerokai per ilgai“, – tvirtino jis.

Didžiąją dalį karjeros policijoje dirbęs ir penkerius metus jai vadovavęs L. Pernavas sako pradėjęs diskusijas su prokurorais ir teisėjais dėl „per daug biurokratinio“ baudžiamojo proceso. Jis ikiteisminius tyrimus taip pat lygino su antibiotikais, sakydamas, kad jais piktnaudžiauti nereikėtų.

„Jų turi būti tik tai tiek, kiek reikia, nes priešingu atveju jie neveiks. Šiuo atveju svarbu yra švietimas, prevencija ir nereikia piktnaudžiauti tais įrankiais. Jų turi būti tiek, kiek reikia, tada, kada reikia ir ten, kur reikia“, – tvirtino jis.

Kitos interviu temos:

* Prioritetai – ne tik kaltųjų nustatymas, bet ir švietimas, prevencija

* Vienas tikslų – siekti didesnio tarnybos finansavimo 

* Kritika dėl buvusių policijos vadovų perėjimo į kitas tarnybas siunčia neigiamą žinią

* Galimybės steigti inovacijų grupę reaguojant į šiuolaikinius iššūkius

* Signalų dėl blogo STT darbo pranešėjo istorijoje nėra

* „Čekiukų skandalo“ istorijoje tarnyba dėkinga pranešantiems apie korupciją  

– Tik paskirtas į STT vadovus sakėte, jog nematote poreikio esminiams pokyčiams, tačiau korekcijos galimos atlikus nuodugnią situacijos analizę. Praėjo mėnuo, kai vadovaujate tarnybai, kokios tos galimos korekcijos?

– Ką darau dabar, ką ir pradėjau daryti nuo mano paskyrimo, tai susitinku su visu kolektyvu, su atskirais darbuotojais, su padaliniais. Teko būti Klaipėdoje, penktadienį vykstu į Šiaulius. Toliau lieka susitikimai su mano kolegomis Kaune, Panevėžyje ir, aišku, su centrinėje būstinėje esančiais darbuotojais. Tikrai su dalimi jau susitikau, su kai kuriais ir ne kartą. Aptarėme daugelį klausimų, bet tikrai negalėčiau sakyti, kad aš jau viską žinau ir, be abejo, dar užtruks kurį laiką, kol užbaigsiu tuos susitikimus. Aš tikiuosi, kad dar koks mėnuo ir būsiu susitikęs su kiekvienu ar beveik su kiekvienu darbuotoju. Aišku, susitikęs, turiu omenyje, ir pakalbėjęs.

– Iš tų susitikimų ir apskritai iš viso mėnesio, kai esate vadovu, ar galite jau padaryti išvadas kur galbūt reikėtų pokyčių STT?

– Laikausi tos pačios pozicijos. Šiandien mano pirminės tokios įžvalgos, kad esminiams pokyčiams poreikio bent jau kol kas nematau. Vėlgi dėl tam tikrų korekcijų aš galėsiu kalbėti daugiau, kai susitiksiu su visais darbuotojais, kai jie papasakos arba pateiks įžvalgas apie esamą situaciją, apie, jų nuomone, tai, kokios yra galbūt keistinos vietos, arba kažkokios vietos į kurias reikia atkreipti tam tikrą dėmesį. Be abejo, kad atėjau čia su tam tikra vizija, kurią aš atsinešiau iš išorės, o dabar kalbuosi su darbuotojais ir matau, kad tam mano pirminiame įsivaizdavime tam tikrų korekcijų, tikėtina, kad tikrai bus. Bet aš kalbu ne apie struktūros pokyčius, o apie tą kryptį, kurios link institucija turės vystytis per ateinančius keletą metų. 

– Jeigu kalbėtume apie struktūrą, ar dabar suformuota komanda liks tokia pati? Gal numatomi kokie nors pokyčiai joje?

– Ne. Komanda jau yra. Aš kalbu apie artimiausią komandą, apie tris pavaduotojus. Jie buvo paskirti prezidento tą pačią dieną, kai buvau paskirtas ir aš. Tai buvo mano sprendimas teikti juos prezidentui, prezidentas patenkino mano teikimus ir paskyrė juos, tai čia jokių kalbų apie kažkokius pokyčius negali būti. Džiaugiuosi tuo bendravimu per pirmas keturias savaites su savo pavaduotojais, be abejo, kaip ir su visu kolektyvu, bet su pavaduotojais tikrai vienas kitą suprantame, kai kuriais atvejais turbūt iš pusės žodžio. Taip turbūt yra dėl to, kad visi mes esame jau gana ilgą laiką dirbantys teisėsaugos institucijų sistemoje ir, matyt, dėl to mes vienas kitą pakankamai gerai suprantame. 

– Kokias prioritetines sritis esate nusimatęs tarnyboje?

– Visų pirma, švietimas. Tai yra įtikinti žmones, kad korupcija neapsimoka, kad korupcijos kaina yra per didelė. Antra kryptis yra prevencija, tai yra kova su priežastimis, bet ne su pasekmėmis.

Trečia sritis yra ikiteisminis tyrimas, nes kai kada mes matome, kad reikia intervencijų, reikia tam tikro įsikišimo ir tokiais atvejais yra pradedami tyrimai. Vėlgi kalbant apie ikiteisminį tyrimą, nėra taip, kad tyrimo tikslas yra vien tik nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn, tačiau vienas iš tikslų yra per mūsų tyrimus pamatyti tam tikras sistemines problemas ir nustačius, pamačius tas sistemines problemas vėlgi grįžti į švietimą, grįžti į prevenciją ir bandyti tas sistemines problemas tokiu būdu keisti. Tai yra, kad būtų toks nuolat besikartojantis ratas – švietimas, prevencija. Ten, kur matom, kad tai neveikia, pradedame tyrimus, ieškome sisteminių problemų. Jas radę vėl kalbamės su mūsų padaliniais, kurie atsakingi už švietimą ir kurie atsakingi už prevenciją, jie daro tam tikras korekcijas.

Dar vienas svarbus prioritetas yra nacionalinė programa arba teisės aktų paketas, kuris buvo šių metų pavasarį patvirtintas. Juo siekiama įgyvendinti 2022-2033 metų nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais. Mūsų tikslas yra to plano įgyvendinimo stebėsena ir pažangos vertinimas. 

Kalbant apie tarptautinį lygmenį, išskirčiau tris svarbius dalykus. Visų pirma, dvišaliai bendradarbiavimai su mūsų kolegomis – latviais, estais ir lenkais. Kalbant apie šį bendradarbiavimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba yra lyderiaujanti institucija, tai tikslas yra tą lyderystę išlaikyti ir toliau vystyti bendradarbiavimą su mūsų artimiausiais kaimynais. 

Antra dalis tai aš sakyčiau toks europinis lygmuo – Europos partnerių prieš korupciją (EPAC) ir Europos antikorupcinio tinklo (EACN) platformos. Tikslas būtų toliau vystyti bendradarbiavimą ir turėti galimybę formuoti EPAC darbotvarkę.

Trečias, tai yra toks pasaulinis lygmuo. Kitais metais mes organizuosime tarptautinę antikorupcinę konferenciją, kur dalyvaus maždaug 1,5-2 tūkstančiai dalyvių iš 140 valstybių. Tai yra renginys, kuris organizuojamas kartą į du metus. 

Dar vienas strateginis tikslas yra moderni organizacija. Kalbant apie pačią organizaciją, tai mums labai svarbu, kad mes būtume inovatyvūs, pažangūs, kad organizacija būtų motyvuota. Ką daryti, kad mes galėtume siekti šio tikslo? Tai, visų pirma, skirti dėmesio inovatyvių vadybos metodų diegimui ir nuolatiniam darbuotojų mokymuisi ir tobulėjimui.

Kalbant apie pačią organizaciją, už lango yra XXI amžius ir aš manau, kad mums svarbu kurti tam tikrą inovacijų grupę, kad būtų darbuotojai, kurie būtų atsakingi už šią sritį, nes aš matau, kad šiuo atveju mes turime tam tikras galimybes naudojantis įvairiais IT įrankiais, taip pat dirbtiniu intelektu, tačiau tai gali būti ir tam tikros grėsmės. Tie darbuotojai galėtų matyti ir teikti siūlymus dėl tam tikrų galimybių, taip pat ir dėl tam tikrų grėsmių, į kurias galėtume atkreipti dėmesį ir kurias galėtume neutralizuoti.

– Ar siekiant kurti inovacijų grupę planuojama tam tikra darbuotojų plėtra? Ieškosite naujų specialistų?

– Čia yra viena sritis, kurią atėjęs aš pamačiau ir kur tikrai reikės skirti tam tikrą dėmesį. Šiai dienai maždaug apie 7 procentai mūsų pareigybių (22 pareigybės – BNS) nėra finansuojamos, o 7,4 procentai (24 pareigybės – BNS) yra neužpildytos, nes joms nepakanka finansavimo darbo užmokesčiui. Dėl nepakankamo finansavimo ir daliai pareigybių neskirto finansavimo yra neužpildyta beveik 15 procentų pareigybių, tai kalbėti apie kažkokią plėtrą šiai dienai objektyviai nėra įmanoma ir vienas iš tikslų bus siekti, kad tos pareigybės, kurios jau yra šiai dienai, būtų finansuojamos. 

– Kalbant apie darbuotojų algas, gegužę Seimas patvirtino Valstybės tarnybos reformą. Pagal ją nuo liepos 1 dienos buvo perskaičiuoti STT pareigūnų koeficientai. Kaip manote, ar pakankamai augs darbo užmokestis darbuotojams?

– Koeficientai pasikeitė, bet finansavimas nėra pasikeitęs. Kaip aš minėjau, 7 procentai Specialiųjų tyrimų tarnybų pareigybių nėra finansuojamos. Tai prieš kalbant apie užmokesčio didėjimą, reikia išspręsti tų pareigybių klausimą.

– Kaip apskritai vertinate darbo užmokesčio situaciją STT šiuo metu?

– Vienas iš svarbiausių dalykų, motyvuojančių darbuotoją, yra darbo užmokestis. Tai nėra jokiu būdu vienintelis, tačiau yra vienas iš tų, kuris yra labai svarbus. Be abejo, kad kiekvieno institucijos vadovo, taip pat ir mano, tikslas yra, kad darbo užmokestis būtų atitinkantis šių dienų realijas. Kalbant apie Specialiųjų tyrimų tarnybą, aš matau poreikį didinti darbo užmokestį. Kalbant apie Valstybės tarnybos reformą, ji suteikia įrankius darbo užmokesčiui didinti. Įrankius mes turime, poreikis yra, tačiau klausimas yra finansavimo, nes finansavimas šiai reformai įgyvendinti skirtas nebuvo. Mūsų tikslas ir mano užduotis sugalvoti, kaip tas darbo užmokestis būtų didinamas, bet, kaip ir kalbėjome, pirma reikia išspręsti neužimtų pareigybių finansavimo klausimą. 

– Jus paskiriant sulaukta kritikos, nes svarbiausioms institucijoms, pavyzdžiui, Lietuvos muitinei, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai vadovauja anksčiau policijoje dirbę žmonės susiję kolegiškais ryšiais. Privalumu ar trūkumu laikytumėt tai, jog anksčiau dirbote policijoje? 

– Pasižiūrėkim į šitą klausimą šiek tiek iš kitos pusės. Man toks požiūris ir klausimas atrodo, švelniai tariant, diskriminacinis. Todėl, kad aš iš esmės tarnavau valstybei ir tarnavau valstybei beveik 29 metus. Užduodant tą klausimą, ką aš girdžiu? Kadangi jūs tarnavote sąžiningai, atsakingai, atidavėte daugiau negu pusę savo gyvenimo ir dažnu atveju, matyt, atėmėte tam tikrą laiką iš savo šeimos, vaikų, jūs negalite vadovauti, dirbti kažkurioje iš tų institucijų – šiuo atveju Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Antra, kai aš buvau generalinis policijos komisaras už manęs stovėjo tūkstančiai policijos pareigūnų, dirbančių ir anksčiau dirbusių. Kai jie girdi tokį klausimą, ką jie girdi? Kad jūs pabaigsite savo karjerą ir jums siekiant kažkokių pareigų, dirbti kažkokioje kitoje institucijoje, bus užduodamas toks pat klausimas ir bus abejojama, kad jūs anksčiau ilgą laiką tarnavote valstybei.

Trečia, jaunimas, tie, kurie šiandien renkasi profesiją, savo gyvenimo kelią (...), ką jie girdi? Jeigu jūs rinksitės policininko profesiją, jeigu jūs rinksitės tarnauti valstybei, ateityje jūs galite išgirsti tokį klausimą, kokį jūs man uždavėt. Ar tai yra gerai, ar blogai, kad jūs eisite dirbti į kitą tarnybą, užimti kitas pareigas. Kai mes šiandien kalbame, kad trūksta mokytojų, medikų, prokurorų, teisėjų, iš esmės mes kalbame apie valstybės tarnautojus ir mes užduodame tokį klausimą. Ar tikrai suvokiame, kaip visuomenė priims tokį klausimą? 

– Tai rizikų jokių neįžvelgiat?

– Tada pažiūrėkime dar giliau. Policija yra viena didžiausių institucijų Lietuvoje – ne tiktai teisėsaugos, bet ir apskritai. Mes kalbame apie tūkstančius darbuotojų, aš jau nekalbu apie tuos, kurie išėjo į pensiją, paliko tarnybą. Kas tai yra? Tai yra vienas iš didžiausių potencialų darbuotojų šaltinių, kurie gali dirbti kitose institucijose. Natūralu, kad daugiau policininkų mes matome tose kitose institucijose. Specialiųjų tyrimų tarnyboje yra 274 darbuotojai, tai būtų keista, jeigu iš Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojų mes matytume, kad jų daugiau kažkur kitur yra. Tai yra natūralu, tai yra didžiulė institucija. 

– Visuomenė sprendimų tokiose didelio masto korupcijos bylose kaip MG grupės byla laukia ilgai. STT yra atsakinga už ikiteisminio tyrimo kokybę. Kaip manote, ar tokie atvejai nėra prasto tarnybos darbo pasekmė?

– Aš nenorėčiau komentuoti bylos, kuri šiai dienai nėra baigta ir kuri, kiek žinau, nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Kalbėti apie tyrimo kokybę būtų per anksti – ir situaciją, ir bylą analizuoti mes galėsime, kai bus priimti galutiniai sprendimai byloje.

Kalbant apskritai apie tyrimo kokybę, tai yra viena iš prioritetinių sričių. Kaip galima pasiekti tos kokybės? Čia yra vienas klausimas, kuris pakankamai svarbus. Šiai dienai Specialiųjų tyrimų tarnyboje mes turime tik 19 tyrėjų, kurie tiesiogiai tiria baudžiamąsias bylas, atlieka ikiteisminius tyrimus. Mano manymu, tas skaičius yra gerokai per mažas. Aš manau, kad jiems tenkantis krūvis yra gerokai per didelis. Turint tokį skaičių tyrėjų, turint nemažą skaičių bylų, kurias jie tiria, be abejo, kad gali kai kuriais atvejais nukentėti ir kokybė. 

Matau kelis būdus, kaip spręsti šitą klausimą. Vienas iš tų būdų yra gauti papildomą finansavimą ir užpildyti dalį tų pareigybių, turėti daugiau tyrėjų. Antras dalykas tai, be abejo, mokymai ir aš tai jau esu ne kartą minėjęs, kad aš matau prasmę organizuoti mokymus ir tyrėjams, ir prokurorams, ir teisėjams.

– Kai kurios stambios korupcinės bylos tęsiasi metų metus, prasideda savotišku „baudimu viešai“, pranešimais apie pradėtus tyrimus, tačiau galiausiai procesas stringa, kai kuriais atvejais kaltinamieji išteisinami. Ar, jūsų nuomone, įmanoma šį procesą spręsti efektyviau? 

– Jūs ką tik palietėte įdomų klausimą apie viešumą. Iš tikrųjų Lietuva yra maža valstybė ir pabandyti neviešinti kažkokios informacijos būtų neatsakinga, nes turbūt būtų laiko klausimas, kada ta informacija bus vieša ir aš nematau čia prasmės institucijai slėpti informaciją apie vieną arba kitą ikiteisminį tyrimą. Aš nekalbu apie kažkokias tyrimo detales, kurių negalima viešinti. Aš esu šalininkas viešumo, jeigu mes pradėjome kažkokį tyrimą, tai mes turime informuoti. Aišku, nuo tada, kada mes galim, nuo to momento, kai galime ir skelbti tik tas detales, kurias galime.

Kalbant apie patį procesą, aš manau, kad baudžiamasis procesas šiai dienai yra per daug biurokratinis. Kalbant apie ir baudžiamojo proceso kodeksą, ir tą susiformavusią praktiką, tai čia yra dar viena iš mano užduočių. Mes jau kalbėjome ir su prokurorais, ir su teisėjais. Tikiuosi artimiausiu metu mes tęsime diskusiją, kaip vis tik keisti šią situaciją, kaip mes galime paprastinti mūsų procesą tam, kad tas teisingumas žmonėms atsirastų. Kaip jūs minėjote, jeigu mes pradėjome kažkokį tyrimą, kad tie tyrimai netruktų ilgą laiką. Šiai dienai, jeigu kalbėtume apie Specialiųjų tyrimų tarnybą, mes turime tyrimus, kurie trunka ir tris, ir penkis metus. Ilgiausias tyrimas, turbūt, kurį mes turime šiandien, yra penkeri metai. Mano manymu, tai yra gerokai per ilgai. Be abejo, mes kalbame apie sudėtingas, sisteminės korupcijos bylas, bet penki metai yra daug.

Kalbant apskritai apie terminus, tai maždaug apie 60 procentų mūsų ikiteisminių tyrimų trunka iki devynių mėnesių. Tuo, aišku, galima pasidžiaugti, bet negalime džiaugtis tais tyrimais, kurie trunka tris metus arba dar ilgiau.

– Ar teisingai supratau, kad efektyvumui šiuo metu trukdo nepakankamas skaičius tyrėjų ir gremėzdiškas baudžiamasis procesas?

– Tyrėjai, gremėzdiškas procesas ir, be abejo, tyrimo kokybė. Tai irgi labai svarbu, nes jeigu tyrimas atliktas nekokybiškai, tai tuo atvejo jo nagrinėjimas gali užsitęsti, nes atsiranda tam tikros spragos ar klaidos, kurias reikia taisyti. 

Jokiu būdu nesakau, kad mes, Specialiųjų tyrimų tarnyba, niekada neklystam, nedarom jokių klaidų. Būna visko, bet aš tikrai nematau kažkokių sisteminių problemų, sisteminių klaidų.

– Esate sakęs, kad Lietuvoje įrodinėjimo standartai yra aukšti, o Vakarų valstybėse kartelė žemesnė. Kokių galimybių matytumėt tai keisti?

– Aš tą sakiau dėl dviejų dalykų. Visų pirma, mačiau, ką sako EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – BNS) ekspertai, tai yra jų išvadas, esu jas skaitęs.

Antras dalykas, man yra tekę dirbti užsienyje ir aš turėjau galimybę susipažinti su kitų šalių praktika. Mano manymu, kartelė pas mus yra per aukšta. Kaip ir minėjau, yra du dalykai, kaip mes galėtumėm spręsti šią problemą. Visų pirma, mokymai, nes labai svarbu, kad tyrėjas žinotų, ko iš jo nori prokuroras, prokuroras turi žinoti, ko iš jo reikalaus teisėjas arba kaip byla turi būti paruošta teismui.

Kitas dalykas tai yra mūsų praktika, kuri susiformavusi šiai dienai. Dažnu atveju, ką mes matom, jeigu paklaustume šimto gatvėje esančių žmonių, ką jus manote apie vieną ar kitą atvejį, klausimas bus kad čia lyg ir viskas aišku, tačiau kai pamatai sprendimą, supranti, kad kažkodėl neaišku, tu matai, kad teismo sprendimas toje byloje yra kitoks. Šitoje vietoje yra klausimas, kodėl taip yra, kodėl neaišku.

– Kovojant su korupcija svarbus yra pranešėjų vaidmuo. Apie juos garsiau imta kalbėti po vasarį pasirodžiusios knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“. Vėliau buvo paviešinta ir paties pranešėjo tapatybė – kaip manote, ar tai nediskredituoja pranešėjų instituto?

– Aš kalbėčiau apie patį įstatymą. Įstatymas priimtas ir įsigaliojo prieš keletą metų. Kiek žinau, jau ne vienam asmeniui buvo suteiktas pranešėjo statusas. Kalbant apie Specialiųjų tyrimų tarnybos bylas, berods dešimčiai asmenų buvo suteiktas pranešėjo statusas. Daug tai ar mažai, sunku pasakyti. Kalbant apie patį įstatymą, ta praktika šiai dienai dar formuojasi, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurios užsienio valstybės tą mūsų įstatymą, kuris galioja, ima kaip pavyzdį.

– Ar jums atrodo, kad saugūs yra pranešėjai pranešdami apie galimus korupcijos atvejus? Ar tokie atvejai kaip pranešėjo istorija neturės neigiamos įtakos?

– Mūsų tikslas yra padaryti, kad asmenys nebijotų pranešti ir kad jie galėtų kreiptis. Mūsų tikslas yra apsaugoti tiek, kiek reikalauja to įstatymas. Čia mūsų visų užduotis.

– Pranešėjo istorijoje minima ir STT. Pranešėjas dėl VSD kandidatų į prezidentus aplinkos tikrinimo buvo kreipęsis į STT, informacija buvo perduota prokuratūrai. Tačiau 2020 metais tuometinis Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas sulaukė atsakymų, kad STT istorijoje nenustatė nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų. Dabar svarstoma rudenį pradėti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo skundo. Kaip vertintumėt jūsų tarnybos vaidmenį šioje istorijoje?

– STT atliko tyrimą ir priėmė sprendimą. Kol kas jokių kažkokių indikacijų, kad kažkas buvo atlikta negerai, aš nesu sulaukęs.

– Taip pat dėl paties įstatymo sakėte turintis pastebėjimų, klausimų, kurie yra taisytini. Ką turėjote omenyje?

– Kol kas dar per anksti apie tai kalbėti. Tikrai dar nespėjau įsigilinti ir skirti tam pakankamai dėmesio, kad būtų galima diskutuoti ir eiti į patį gylį.

– STT taip pat sulaukė kritikos ir dėl vadinamojo „čekiukų skandalo“. Tarnyba kritikuota dėl to, kad nesuseka lėšų grobstymo, nors ši problema savivaldoje egzistuoja jau metų metus. Tik visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus viešinti tarybos narių išlaidas buvo pradėti tyrimai. Kodėl STT, jūsų nuomone, neužkirto tam kelio anksčiau, o tyrimus pradėjo tik pasklidus informacijai viešai?

– Pirmiausia aš džiaugiuosi, kad yra asmenys, kurie mato, pastebi tam tikras negeroves arba korupcines veikas ir kurie tai viešina, kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Mums tai yra labai svarbu. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, kad tarnyba yra viena mažiausių tarp teisėsaugos institucijų. Mes turime savo prioritetus ir pagal juos mes dirbame. Be abejo, būtų gerai, kad institucija galėtų viską visur padaryti, bet objektyviai reikia suprasti, kad tai yra tiesiog neįmanoma. 

Šiai dienai mes turime 11 ikiteisminių tyrimų, kurie yra atliekami ir kol kas neturime niekam pareikštų įtarimų.

– Kaip reikėtų suprasti – prioritetu STT šitas klausimas nebuvo laikomas?

– Matot, tai yra resursų klausimas. Tarnyba resursų turi tiek, kiek turi, ir kiekvienais metais tarnyba nusimato tam tikrus prioritetus. Tai nereiškia, kad korupcija nebuvo tarnybos prioritetų sąraše – be abejo, kad buvo, bet tarnyba negali aprėpti visko, negali kiekvienos srities apimti. Jokiu būdu nereiškia, kad mes neturime kažko daryti, bet tuo pačiu mes neturime galvoti, kad šita tarnyba išspręs visas mūsų negeroves, visas problemas. Jeigu mes taip galvosime (...), tai yra klaidingas manymas. Aš galvoju, kad mes visi esame už tai atsakingi. Tą turi suvokti ir suprasti kiekvienas.

– Kiek galėtų užtrukti jūsų minimi ikiteisminiai tyrimai dėl tarybos narių išlaidų?

– Komentuoti atliekamus tyrimus būtų neatsakinga iš mano pusės, jeigu aš dabar pradėsiu prognozuoti, kas kur ką kada pabaigs. Tyrimai yra atliekami, yra atliekami būtini procesiniai veiksmai, o sprendimus dėl tolesnio tyrimo ar atidavimo į teismą, ar kažkokio kito sprendimo priėmimo priims prokurorai.

– Kaip matuosite savo darbo sėkmę? Ko tikitės pasiekti per, tarkime, pusę kadencijos, kad sakytumėte – esu patenkintas rezultatais STT?

– Aš šiek tiek grįšiu į pradžią apie ką mes ir šnekėjome ir ką šiandien dienai darau. Visų pirma, aš noriu susipažinti su tarnyba iš vidaus, pašnekėti su kiekvienu darbuotoju, aš būtent tą ir darau. Tarnyba yra santykinai nedidelė ir aš turiu tokią galimybę, tikrai per artimiausią laiką susipažinsiu su kiekvienu darbuotoju. 

Jeigu kalbame apie ilgalaikę perspektyvą, tai, be abejo, kad mes turime investuoti į švietimą, į prevenciją, o ne į ikiteisminį tyrimą, kas, be abejo, vienareikšmiškai irgi yra labai svarbu. Ten, kur neveikia, ten mes turime naudoti šituos įrankius, tačiau kalbant apie ikiteisminį tyrimą, aš palyginčiau su antibiotikais. Jų turi būti tik tai tiek, kiek reikia, nes priešingu atveju jie neveiks. Šiuo atveju svarbu yra švietimas, prevencija ir nereikia piktnaudžiauti tais įrankiais. Jų turi būti tiek, kiek reikia, tada, kada reikia ir ten, kur reikia. 

Ketvirtas dalykas, ką aš jau minėjau tai mūsų nacionalinė darbotvarkė (...), toliau mūsų tarptautinis bendradarbiavimas (...) ir mūsų pati organizacija – inovatyvi, pažangi bei inovacijų grupės įsteigimas.

Kai aš matysiu esamą situaciją iš vidaus, mes koreguosime tą mūsų strategiją. Aš tikiuosi, kad rudenį mes tai padarysime ir bus nusimatyti tam tikri tikslai, kurių mes turime pasiekti. Pagal tų tikslų pasiekimą aš ir vertinsiu savo darbą, kiek jis buvo sėkmingas arba nesėkmingas. 

– Ačiū jums už pokalbį.