L. Kukuraitis: Lietuvoje turėtų atsirasti 2 mėn. neperleidžiamų atostogų tėčiams

Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministras Linas Kukuraitis pasisako ne tik už apmokamas vaiko priežiūros atostogas nuo 12 iki 24 mėn., bet ir už neperleidžiamas dviejų mėnesių atostogas, skirtas tėčių buvimui su vaikais.

Apie tai ministras kalbėjo pirmadienį Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Neperleidžiamas tėvystės laikotarpis: ar Lietuva pasiruošusi pritaikyti Švedijos patirtį?„

Kad vyrai ir moterys lygiau pasidalintų vaikų auginimo naštą, Europos Komisija siūlo kiekvienam iš tėvų numatyti minimalų 4 mėnesių vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, iš kurių bent 2 mėnesiai nebūtų perleidžiami.

Kaip pirmadienį konferencijoje Seime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuva ne tik remia šiuos pasiūlymus, bet ir pasisako už 12 ir 24 mėnesių apmokamas vaiko priežiūros atostogas.

„Jeigu būtų rastas bendras sutarimas dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų, Lietuvoje turėtų atsirasti neperleidžiami 2 mėnesiai, skirti tėčių buvimui su vaiku“, - sakė L. Kukuraitis.

Didžiausiais Lietuvos iššūkiais ministras vadino emigraciją, visuomenės senėjimą ir nepakankamą gimstamumą, kuris užtikrintų visuomenės gyvybingumą.

„Pirmi du mano paminėti iššūkiai yra be galo dideli, bet šįkart susitelksiu į gimstamumą ir būtinas sąlygas, kurios jaunas šeimas paskatintų turėti vaikų ir suteiktų saugumo jausmą“, - pabrėžė ministras.

Suminis gimstamumo rodiklis, parodantis, kiek vidutiniškai vaikų per reproduktyvų gyvenimo laikotarpį pagimdo viena moteris, Lietuvoje 2017 metais siekė 1,69.

„Iš duomenų akivaizdžiai matyti, kad pats žemiausias suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje buvo 2002-aisiais (1,23) ir vėliau ėmė stabiliai augti. Suminio gimstamumo augimas siejamas su gana dosniai apmokamų vaiko priežiūros atostogų įteisinimu 2007-aisiais, tačiau tėvai vis tiek susiduria su daugybe iššūkių. Vienas jų - nelygus pasidalijimas vaiko priežiūros rūpesčiais tarp vyrų ir moterų“, - pabrėžė ministras.

„Sodros“ duomenimis, praėjusiais metais vaiko priežiūros išmokas gavo 33 tūkst. moterų ir 9,7 tūkst. vyrų. Nors vyrų, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, skaičius nuosekliai auga, tačiau didžioji dalis jų išmokas gauna antraisiais vaiko priežiūros metais, kai galima ir dirbti, ir gauti 40 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Pavyzdžiui, jei iš viso 2017 m. vaiko priežiūros išmokas, kaip minėjau, gavo 9,7 tūkst. vyrų, tai iš jų net 8,2 tūkst. šias išmokas gavo antraisiais vaiko auginimo metais. Tai reiškia, kad šeimos kai kuriais atvejais renkasi galimybę vyrui ir dirbti, ir gauti išmoką, tačiau vaiką realiai prižiūri arba mama, arba samdoma auklė, arba pasiremiama senelių pagalba.

„Šeimos šiuo keliu gali eiti dėl vienos paprastos priežasties: vyrų darbo užmokestis vis dar yra aukštesnis nei moterų, todėl žmonės skaičiuoja. Tais atvejais, kai mama pasirenka nutraukti darbo santykius, bet auginti vaiką antraisiais metais, nors išmoką gauna dirbantis vyras, nukenčia moters darbinė veikla: nutraukiami darbo santykiai, tai savaime lemia sudėtingesnį grįžimą į darbą, žemesnį atlyginimą grįžus. Stereotipai lemia, kad vaiko auginimas daliai darbdavių reiškia tarsi kvalifikacijos praradimą arba bent jos neįgijimą. Tačiau moteris, auginanti vaiką, yra draudžiama sveikatos, pensijų ir nedarbo draudimu“, - atkreipė dėmesį L. Kukuraitis.

Ministras pasidalijo Islandijos patirtimi. Šioje šalyje neperleidžiamas ir apmokamas vaiko priežiūros atostogas įteisino 2000 metais. Buvo nustatyta, kad 3 mėnesiai vaiko priežiūros atostogų skiriama motinoms, 3 - tėvams ir 3 mėnesius šeima galėjo dalintis vaiko priežiūrą pagal savo poreikius.

Islandija tuo metu nustatė ilgiausias neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas vyrams pasaulyje. Vaiko priežiūros laikotarpiai galėjo būti išdalinti per 18 mėnesių, tuo pat metu Islandijos parlamentas Altingas nustatė labai aukštas išmokų „lubas“, kurios turėjo poveikį vos 4 proc. tėvų, o pati išmoka per vaiko priežiūros atostogas siekė 80 proc. vidutinio buvusio darbo užmokesčio.

Kiek vėliau Islandija ėmė taupyti, todėl išmokų „lubas“ mažino net keletą kartų. Tam įtakos turėjo ekonominė bei finansų krizė 2008-2009 m. „Lubų“ sumažinimas neigiamai atsiliepė apie 50-ies proc. tėčių ir 20-ies proc. mamų pajamoms.

2012 m. Islandijos parlamentas balsavo už pakeitimus, kurie laipsniškai turėjo pailginti vaiko priežiūros atostogas iki 5 mėnesių mamoms, 5 - tėčiams, o likę 2 mėnesiai būtų buvę dalijami pagal šeimos susitarimą, bet 2013 m. spalį nauja Vyriausybė dėl finansinių priežasčių nukėlė šių teisės aktų įsigaliojimą, todėl iki šiol liko 9 mėnesių vaiko priežiūros atostogos, kurios dalijamos po 3 mėnesius mamai, tėvui ir pagal poreikį.

„Taigi Islandiją tam tikra prasme galime vadinti laboratorija, kurioje buvo patikrinta neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų įtaka šeimoms ir visuomenei, nes sprendimas buvo priimtas pakankamai seniai, kad būtų galima vertinti rezultatus“, - sakė L. Kukuraitis.

ELTA