L. Kukuraitis: Lietuva remia siūlymą moterų ir vyrų laiką vaiko priežiūrai dalinti perpus

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad Lietuva remia Europos Komisijos siūlymą visos Europos Sąjungos mastu nustatyti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas vyrams ir moterims.

Tokią Lietuvos poziciją jis išsakė Seime vykusioje konferencijoje „Moterų įgalinimo iššūkiai - kur link turėtų judėti Lietuva“, rašoma ministerijos pranešime.

Jeigu šalys narės susitartų dėl minimalių reikalavimų, kuriais siekiama didesnės moterų integracijos į darbo rinką bei lyčių lygybės, tai reikštų, kad visoje Europos Sąjungoje būtų nustatomas 4 mėnesių vaiko priežiūros atostogų minimumas kiekvienam iš tėvų, bet iš tų 4 mėnesių bent 2 negalėtų būti perleidžiami.

Tai reiškia, kad tėveliai arba turėtų eiti vaiko priežiūros atostogų, arba jas prarastų, bet perleisti vaiko mamai negalėtų.

„Lietuva remia Europos Komisijos iniciatyvą Europos Sąjungos mastu nustatyti neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų laikotarpius. Tai reiškia tolygesnį atsakomybės už šeimos įsipareigojimus pasidalijimą tarp vyro ir žmonos“, - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime cituojamas L. Kukuraitis.

Lietuvoje apmokamos vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki 2 metų, o tėvai gali rinktis iš dviejų modelių: arba prižiūrėti vaiką vienus metus ir gauti 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio išmoką, arba prižiūrėti vaiką dvejus metus - tokiu atveju pirmaisiais vaiko priežiūros metais mokama 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, antraisiais - 40 proc. Vaiko tėvai gali keisti vienas kitą priežiūros atostogose: tarkim dalį laiko vaiką gali prižiūrėti tėvas, dalį - mama.

Lietuvoje dažniausiai vaiko priežiūros atostogų eina moterys. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. vaiko priežiūros atostogų buvo išėję 16,3 tūkst. vyrų arba beveik pusė tais metais vaikų sulaukusių tėvų.

Tėčiai Lietuvoje paprastai eina vieno mėnesio trukmės apmokamų tėvystės atostogų gimus vaikui, rašoma pranešime.

Lietuva pagal Europos lyčių lygybės instituto pristatytą Europos lyčių lygybės indeksą užima 19 vietą tarp 28 Europos Sąjungos šalių. Viena silpniausių grandžių, anot pranešimo, yra darbo užmokesčio skirtumai tarp moterų ir vyrų.

2016 m. moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas sudarė 14,4 proc., o kai kuriuose sektoriuose (finansinės ir draudimo, informacijos ir ryšių) siekė net 30-40 procentų. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus sąlygoja segregacija sektoriuose ir profesinė segregacija, stereotipai dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo, darbo užmokesčio skaidrumo stoka.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, lyčių lygybės srityje siekiant pokyčio, Seimui pateikta Demografijos, migracijos ir integracijos strategija, kurios vienas tikslų - kurti palankią aplinką šeimai, rengiamas strategijos įgyvendinimo planas.

Taip pat naujasis Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę į lankstų darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo sutarčių įvairovę. Darbdaviai taip pat gali padėti darbuotojams spręsti su vaikų priežiūra susijusias problemas organizuodami vaikų priežiūrą darbovietėse - pavyzdžiui, įrengdami vaikų kambarius.

Darbo kodeksas darbdavius taip pat įpareigoja už tokį patį ar lygiavertį darbą mokėti vienodą darbo užmokestį. Įmonės, kuriose dirba daugiau nei 20 darbuotojų, kasmet privalo pateikti įmonių taryboms ir profesinėms sąjungoms nuasmenintus duomenis apie vidutinį jų darbuotojų, išskyrus vadovus, darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, profesijos grupėje esant daugiau kaip dviem darbuotojams. Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, privalo paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat skyrė finansavimą Lygių galimybių kontrolierių tarnybai moterų ir vyrų lygybės stiprinimo savivaldos lygmeniu projektui.

Šeimos stiprinimo įstatyme įtvirtintas bazinis paslaugų šeimai paketas, toks paslaugų paketas turės būti prieinamas žmonėms visose Lietuvos savivaldybėse. Paslaugų paketas apims socialinės pagalbos, įskaitant atokvėpio, asmeninio asistento paslaugas, pagalbą krizinėse situacijose, sveikatos, ugdymo, kultūros paslaugas. Svarbu tai, kad nemažas dėmesys skiriamas prevencinėms priemonėms, tokioms kaip vaikų dienos centrų paslaugos, pozityvios tėvystės mokymai, priklausomybių konsultantų paslaugos, smurto artimoje aplinkoje prevencija ir kitos.

Didinamas specializuotų pagalbos centrų, padedančių smurto artimoje aplinkoje aukoms, finansavimas: nuo 168 tūkst. eurų 2012 metais finansavimas padidėjo iki 750 tūkst. eurų 2018 m.

ELTA