Aktualijos | 5 MIN.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis tvirtina, kad nors šiuo metu situacija su pensijomis nėra gera, tačiau diskusija apie pensinio amžiaus didinimą gali vykti tik teoriniame lygyje. Pasak jo, valstybė dar nėra padariusių namų darbų, nepadėjusi žmonėms kiek įmanoma ilgiau sveikai gyventi, todėl mintis dėl pensinio amžiaus ilginimo dar yra per anksti.
„Kad su pensijomis nėra gerai, turbūt vis galėtų pasakyti. Turime turbūt apie 40 proc. senjorų, kurie yra žemiau santykinio skurdo ribos, tai reiškia, kad mūsų pensijos nėra tos, kurios sukuria didžiajai daliai pensininkų orias gyvenimo sąlygas. Ieškoti sprendimų, kaip didinti pensijas, visi turime surėmę pečius“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kukuraitis.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras diskusijas politikoje apie pensinio amžiaus didinimą prilygino politinei savižudybei. Jis taip pat akcentavo Lietuvos prastus rodiklius sveiko gyvenimo trukmės srityje.
„Pensinio amžiaus ilginimas, sakyčiau, yra kol kas per daug teorinė diskusija, prieš du metus ji buvo atsiradusi, tuo metu lyg valdantieji bandė diskutuoti, inicijuoti šias diskusijas. Politikoje ilginti pensinį amžių yra labai sunku, arti politinės savižudybės. Bet iš kitos pusės, mes turime labai objektyvių rodiklių, kurie yra nenaudai ilginimo ir pvz. sveiko gyvenimo trukmė, kur mes Europoje atsiliekame kaip reikia. Jeigu pvz. Švedijoje vidurkis yra 73 metai, tai Lietuvoje mes nesiekiame 60 metų sveiko gyvenimo“, – sakė Seimo opozicijos atstovas.
L. Kukuraitis pabrėžia, kad orus gyvenimas pensiniame amžiuje yra ne tik apie pajamas, bet ir apie gyvenimo kokybę ir tai, ką žmogus gali nuveikti su pinigais, kuriuos turi.
„Čia namų darbų esame tikrai nepadarę, kaip valstybė, nepadėję žmonėms kiek galima ilgiau sveikai gyventi ir tada atitinkamai galime kalbėtis apie tam tikrą kontrakto pakeitimą, bet sakyčiau, tie namų darbai turi būti padaryti pradžiai, o tik po to eiti prie pensinio amžiaus ilginimo“, – tvirtino politikas.
Parlamentaras akcentuoja, kad Lietuvoje nėra sutvarkytas mokestinis „gyvulių ūkis“, kuomet dirbantys žmonės skirtingai moka į pensijų sistemą. Anot jo, jeigu visi žmonės mokėtų daugiau mažiau vienodai, šalis turėtų kur kas didesnes pensijas dabartiniams senjorams.
„Jeigu mokėtume visi daugiau mažiau vienodai į pensijų sistemą, turėtume kur kas didesnes pensijas dabartiniams pensininkams. Tų namų darbų taip pat nesame padarę, dėl to ilginimas, man atrodo, yra daugiau teorinė diskusija negu normali diskusija, kol nesame padarę namų darbų, kai juos padarysime, tikrai galime kalbėti ir apie amžiaus ilginimą, ypač jeigu žmonės gyvens ilgiau ir sveikai gyvens ilgiau. Ne tik bus ilgesnė vidutinė gyvenimo trukmė“, – sakė L. Kukuraitis.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) yra rekomendavusi iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m.
Tačiau reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtina, jog tokio reikalavimo ar pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas – neteisingos EK konsultacinio dokumento interpretacijos rezultatas. Dokumento, kuris, jo teigimu, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį.
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė aiškina, kad šiuo metu nėra laikas sprendimui didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72-ejų metų. Pasak jos, reikia didesnį dėmesį skirti sveiko gyvenimo trukmės rodikliui ir jo didinimui, o pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir sveikatos politikos efektyvumą.
Jai pritaria ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tikinanti, kad šiuo metu nėra poreikio didinti pensinį amžių, o viešojoje erdvėje esančios kalbos apie galimybę jį didinti iki 72-ejų metų neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65-erius metus ir tuo diskusija baigiasi.
Tos pačios nuomonės laikosi ir premjerė Ingrida Šimonytė, sakanti, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Pasak jos, seklus informacinis laukas galėjo sukelti diskusiją ten, kur jos nėra.
Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad diskusija dėl pensinio amžiaus didinimo iki 72-ejų metų kilo lygioje vietoje ir niekas rimtai šio klausimo svarstyti neplanuoja. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje nemoralu svarstyti šį klausimą, kuomet turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę ir sveiko gyvenimo amžių.
etaplius TV
0
