L. Kukuraitis: atsisprendimas kaupti pensijas praneša apie augantį gyventojų sąmoningumą

Vertindamas Lietuvos bankų užsakymu sociologų atliktą Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimą, kuriame atsispindėjo menkos pensijų planavimo žinios, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad rezultatai parodė realią šalies padėtį, kuri buvo žinoma prieš įvedant pensijų kaupimo reformą.

Pasak ministro, pensijų reforma, kuri buvo daroma 2002-2004 metais, neparuošė visuomenės viešai svarstyti ir diskutuoti, kadangi gyventojai į ją buvo įtraukiami aktyvių bankų ir negalėjo nuspręsti atsisakyti joje dalyvauti.

„Tuo metu dabar, kai jau yra rimti pasirinkimai - ar aš kaupiu tiek, kad kažką sukaupčiau, ir dar prie to prisidėčiau, - čia prasideda smegenų darbas ir savo ateities planavimas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo ministras.

L. Kukuraitis įsitikinęs, kad šiuo metu visuomenėje vykstančios diskusijos dėl pensijų kaupimo yra labai teisingas dalykas, kadangi gyventojų sąmoningumas yra pagrindinis instrumentas turėti tinkamas pensijas. Net ir tie, kurie apsisprendžia nedalyvauti kaupime, taip parodo, kad skaičiavo, analizavo ir tinkamai įvertino savo pasirinkimą.

„Virš milijono šiuo metu dalyvauja pensijų kaupimo reformoje, per 100 tūkst. jaunų žmonių įtraukiame. Kai kurie apsisprendžia išeiti, ir tai yra visiškai normalus, adekvatus kelias sąmoningesniam santykiui su asmeniniais, bet taip pat ir su viešaisiais finansais“, - sakė L. Kukuraitis.

Ministras pabrėžė, kad naujoji pensijų reforma turi du svarbius dalykus: ji yra visiškai atskirta nuo „Sodros“ ir sumažintas darbo apmokestinimas.

Todėl žmonės, kurie sako neturintys iš ko taupyti, esą gali atidėti tą sumažintą mokestį pensijų kaupimui.

„Tiek, kiek sumažintas darbo mokestis, tiek mes kviečiame žmones prisidėti prie pensijos. (...) Dar valstybė prideda nuo vidutinio darbo užmokesčio savo dalį 1,5 proc., ir tai yra papildoma paskata“, - sakė ministras.

L. Kukuraitis įsitikinęs, jog viskas daroma tam, kad žmonės sulauktų didelių pensijų ateityje. Tuo metu spartus ekonomikos augimas esą tam sudaro tinkamas prielaidas.

Kaip ELTA jau rašė, ketvirtadienį pristatytas Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje finansiškai išprususių žmonių yra 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai, - vos 1 proc.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus, lietuvių finansinės žinios šiuo metu yra vidutiniškos, tyrimo metu nustatytas finansinio raštingumo rodiklis Lietuvoje - 43 iš 100.

„Mes suvokiame, kaip sudurti galą su galu, bet kaip taupyti ateičiai, planuoti finansus į priekį mums yra neatrasta žemė. Suvokiama, kad negalima išleisti daugiau nei uždirbama, tačiau tai nereiškia, kad taip ir elgiamės“, - sakė M. Zalatorius.

LBA finansinio raštingumo indeksą pristatė pirmą kartą.

ELTA