Politika | 6 MIN.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) diskutuojant dėl karo komendantūrų koncepcijos išskyrė krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir buvusio ministerijos vadovo Arvydo Anušausko pozicijos. Ilgą laiką konceptualiai skirtingą požiūrį šiuo klausimu turėjusius politikus NSGK pirmininkas Arvydas Pocius paprašė nesutarimus išsiaiškinti ne komiteto posėdžio metu.
A. Anušauskas teigė ir toliau manąs, kad komendantūros turėtų būti aktyvuojamos karo padėties metu.
„Komendantūros karo metu kuriamos ir todėl, kad pagrindiniai resursai taikos metu būtų skiriami kariuomenei ginkluoti, aprūpinti, mokyti. Net šauktiniams, kurių skaičių norime didinti, reikalingi papildomi ir nemaži resursai. Ir komendantūros aktyvuojamos karinės padėties metu. Tai vis dėlto resursų klausimas atviras, nes pagal įstatymo keitimą matau, kad tai pareikalaus papildomų resursų, todėl būtų gerai žinoti, kiek“, – NSGK posėdžio metu sakė
A. Anušauskas.
Taip pat politikas teiravosi, kiek L. Kasčiūno iniciatyva užkraus papildomo darbo karo komplektavimo centrams.
„Karo komplektavimo centrus pavadinti komendantūromis tikrai vienos dienos klausimas, tačiau vis tiek niekas nepanaikina karo komplektavimo centrų funkcijos atrinkti žmones į profesinę karo tarnybą. Ir šiuo atveju skiriant papildomus darbus – kiek tai pareikalaus papildomų pastangų, žmonių resursų. Gal vis dėlto yra kažkokie paskaičiavimai“, – ministro teiravosi A. Anušauskas.
Savo ruožtu L. Kasčiūnas A. Anušauskui atšovė, kad į šiuos klausimus galėjo būti atsakyta jau prieš kelis metus, jei buvęs ministras būtų palaikęs šią iniciatyvą.
„Gerbiamas Arvydai, viskas būtų daug paprasčiau, jeigu būtume įgyvendinę šį sprendimą bent prieš du metus, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tai siūlė. Dabar tie klausimai būtų atsakyti ir būtų struktūros persitvarkiusios“, – sakė
L. Kasčiūnas.
Visgi A. Anušausko paragintas atsakyti į klausimą, ministras tikino, kad taikos metu nėra siūloma aktyvuoti karo komendantūras. Anot jo, iniciatyva siekiama didesnio pasirengimo galimai grėsmei.
„Didžiausia klaida galvoti, kad karo padėties metu ši struktūra galės veikti taip kaip ji turėtų veikti. Ukrainiečiai aiškiai sako – trijų mėnesių prireikė tam, kad susiformuotų civilinė karinė administracija karo padėties metu. Čia buvo didžiausias iššūkis ir didžiausia problema“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Mes nesiūlome aktyvuoti komendantūrų taikos metu. Mes siūlome struktūriškai pasiruošti jų veikimui. Ir tai yra visuotinės gynybos principas ir jo įgyvendinimas. Labai gaila, kad tik dabar verčiame šitą puslapį, nors galėjome tai padaryti daug anksčiau“, – pabrėžė ministras.
L. Kasčiūnas taip pat patikino, kad komendantūros praktiškai neturėtų pareikalauti papildomų finansinių resursų.
„Kaštai yra tokie, kad nereikės peržiūrėti jokio kito biudžeto, jokio kito pirkinio, visa tai yra sistemos rėmuose. Kol kas aš skaičių negaliu pasakyti, bet skaičiai yra visiškai minimalistiniai“, – sakė jis.
Visgi ministro pateikti paaiškinimai A. Anušausko neįtikino.
„Vis dėlto aš norėčiau gauti atsakymą į klausimą dėl komplektavimo centrų funkcijų? Kaip jos bus vykdomos toliau, ar jos išvis bus vykdomos, ar jau savieigai paliksime profesionalų verbavimą , kvietimą į kariuomenę“, – sakė A. Anušauskas.
„Gal kariuomenė galėtų atsakyti į klausimą, nes aš taip ir neišgirdau atsakymo“, – pridūrė jis.
Įsiplieskusią diskusiją ėmėsi raminti NSGK pirmininkas Arvydas Pocius. Jis paragino politikus nesutarimus išsiaiškinti asmeniškai, o ne NSGK posėdyje.
„Gerbiami Arvydai Anušauskai ir Laurynai Kasčiūnai, ministre ir buvęs ministre. Aš noriu paprašyti, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje jūs savo asmeninių santykių mums tikrai nedemonstruokite, galite dviese kažkur susėsti ir išsiaiškinti. Tai nesišpaguokite, nes posėdis yra viešas“, – tarp A. Anušausko ir L. Kasčiūno kilusią diskusiją nutraukė NSGK pirmininkas.
Ministerijos teigimu, nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu bus sukurta Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos ir komendantūrų pagrindu.
Komendantūrų štabai ir komendantiniai vienetai šiuo metu yra užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, priskirtais parengto rezervo karo prievolininkais, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais.
Planuojama, kad jie taip pat pasipildys pilietiškais asmenimis, norinčiais prisidėti prie valstybės gynybos. Ministerijos teigimu, taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.
KAM informuoja, kad piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis galės artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje.
Registracija į taikos meto komendantinius vienetus prasidės nuo šių metų gegužės 1 dienos ir tęsis iki rugpjūčio 31 dienos. Planuojama, kad jau spalio mėnesį karo komendantūrų kariniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.
ELTA primena, kad naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pradėdamas darbą KAM patikino išspręsiąs komendantūrų sistemos klausimą per pirmąjį mėnesį.
Iki šiol buvo siūloma, kad komendantūros būtų institucija, kuri, įvedus karo padėtį, remtų komendantą, teiktų jam siūlymus, administruotų žmogiškųjų išteklių kaitą ir užtikrintų kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.
etaplius TV
0
