L. Kasčiūno idėją įstatymu įtvirtinti migrantų apgręžimą skeptiškai vertina ir valdantieji: sprendimą reikia priimti ES lygmeniu

Tiek valdančiųjų, tiek ir opozicijos atstovai skeptiškai vertina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno idėją šiuo metu taikomą neteisėtų migrantų apgręžimo politiką įteisinti įstatymuose, kad ją galima būtų vykdyti ir nutraukus nepaprastąją padėtį. Seimo narių teigimu, sprendimai dėl migracijos politikos pokyčių turėtų būti vykdomi Europos Sąjungos, o ne nacionaliniu lygmeniu. Vienašališkas Lietuvos sprendimas migrantų apgręžimo politiką įtvirtinti įstatymiškai, pasak jų, greičiausiai susilauktų teisinių pasekmių ir galimai sukeltų tam tikras įtampas tarp Lietuvos ir ES.

V. Mitalas: tokie sprendimai galėtų sukelti tam tikras įtampas tarp Lietuvos ir ES

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas neslepia skeptiškai vertinantis koalicijos kolegos iškeltą idėją įstatymiškai įteisinti neteisėtų migrantų apgręžimo politiką. Politikas netiki, kad ši idėja galėtų sulaukti pakankamo palaikymo Seime.

„Aš vertinu prastai. Manau, kad mūsų valstybė daug padarė suvaldydama tam tikrą staigų migrantų antplūdį. Ir šie reguliavimai, kuriuos mes naudojame, yra susiję su tam tikrais valstybės įvestais specialiaisiais režimais: ar tai ekstremali situacija, ar nepaprastoji padėtis. Bet taikyti to kaip įprastos praktikos nei yra pagrindo, nei, manau, kad tam atsirastų palaikymas“, – Eltai sakė V. Mitalas.

„Tai aš nemanau, kad mes Lietuvoje turėtume stiprinti tokias labai dvipuses priemones ir kol kas aš tam jokios būtinybės nematau“, – pridūrė jis.

Seimo narys mano, kad toks nacionaliniu lygmeniu priimtas sprendimas galimai sukeltų ir tam tikras įtampas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos struktūrų.

„Iš to, kiek aš suprantu, tai tikrai galėtų sukelti. Dėl to prieš bet kokią įstatyminę iniciatyvą, kuri savo reguliavimą įveda, man atrodo, mes turėtume turėti labai didelę konsultaciją su Europos struktūromis ir nemanau, kad šiuo atveju tam visam apgręžimui pavyktų būti suderintam bendrai Europos lygiu“, – akcentavo jis.

E. Gentvilas: įstatymas galėtų būti apskųstas Europos Teisingumo Teismui

Panašios pozicijos laikosi ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Parlamentaras akcentuoja, kad migrantų apgręžimo politika apskritai kertasi su Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų požiūriais.

„Matome skeptiškus vertinimus ir Jungtinėse Tautose, ir Europos Komisijoje. Tai aš būčiau atsargus skubėti įteisinti Lietuvos įstatymu, nes tas įstatymas gali atsidurti kad ir Europos Teisingumo Teisme kaip neatitinkantis Europos pagrindų“, – Eltai sakė politikas.

E. Gentvilas neatmeta galimybės, kad jei Lietuva vis tik priimtų tokį įstatymą, jis gali būti apskųstas Europos Teisingumo Teismui.

„Galime migrantų apgręžimo politiką įteisinti Lietuvos įstatymu ir sakyti, kad tai atitinka mūsų įstatymus. Bet ar tas įstatymas nebus paneigtas ir ar neatsidurs Europos Teisingumo Teisme, tai aš čia turiu didelių abejonių“, – sakė Seimo narys.

„O kad tas įstatymas bus kritikuojamas, tai nepykite, mes jau matėme tokių atvejų toje pačioje Vengrijoje: žodžio laisvės apribojimai ir t.t. Galima šaukti: tai mūsų įstatymas, bet tas įstatymas paskui atsiduria europinių institucijų akiratyje kaip nedemokratiškas“, – akcentavo jis.

Politikas mano, kad migracijos politikos pokyčiai turėtų būti derinami Europos Sąjungos lygmeniu.

„Taigi, kol kas labai skeptiškas vertinimas. Manau, kad reikia derinti su Europos Komisija ir žiūrėti, kad tai būtų paskata peržiūrėti visos Europos Sąjungos įstatyminę bazę. Mes negalime vykdyti pabėgėlių politikos atžvilgiu atskiros politikos. Taip, mes susiduriame su specifine pabėgėlių krizine situacija, bet tai nereiškia, kad galime vieni patys už Europą nuspręsti. Esame Europos klubo nariai ir patinka, nepatinka, turime ne tik taikytis prie esamų taisyklių, bet kurti naujas taisykles kartu“, – sakė E. Gentvilas.

„Nenoriu kaltinti ministrės Agnės Bilotaitės, kad nepavyko nuo praėjusio pavasario suderinti europiniame lygyje. Europa labai lėtai judantis mechanizmas, susidūręs su nauju reiškiniu, apie kurį kalbėjome, ir niekas niekur nepajudėjo“, – sakė liberalas.

G. Paluckas: sprendimai dėl migracijos politikos pokyčių turėtų būti priimami ES lygmeniu

Siūlymo migrantų apgręžimo politiką įtvirtinti įstatymiškai nepalaiko ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas. Pasak jo, tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

„Prastai vertinu dėl paprastos vienos priežasties, nes tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems žmogiškumo principams. Mes gi puikiai suprantame, kad didelė dalis pabėgėlių yra ekonominiai migrantai, bet dalis jų yra ir bėgantys nuo karo, nuo persekiojimo, politinės priespaudos ir panašiai“, – Eltai teigė G. Paluckas.

„Tai dabar įteisinus įstatymu, kuris, mano galva, akivaizdžiai prieštarauja mūsų šalies Konstitucijai, tokius veiksmus, kurie dabar yra priskiriami pilkajai zonai, juos kritikuoja Europos Sąjungos institucijos, žmogaus teisių organizacijos, tai mes iš esmės žengtumėme milžinišką žingsnį atgal kaip civilizuota valstybė. Tai, aš manau, kad mūsų NSGK pirmininkas tiesiog transliuoja savo asmenines tam tikras gana radikalias politines nuostatas“, – idėją kritikavo Seimo narys.

Politikas mano, kad toks sprendimas galėtų susilaukti ir tam tikrų teisinių pasekmių, kurios turėtų rimtų pasekmių Lietuvai Europos Sąjungoje.

„Garantuoju, kad tai būtų traktuojama kaip ES principų pažeidimas ir mes turėtume ne tik didžiulės kritikos iš Europos Parlamento, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, bet lygiai taip pat gali būti ir tam tikrų teisinių pasekmių. Tai yra, jeigu kažkas kreiptųsi į Europos Teisingumo Teismą, atitikimą būtent bazinėms stojimo sutartims ir kitiems dalykams. Tai čia mūsų įvaizdis ir reputacija Europoje į šipulius būtų sudaužyta“, – sakė jis.

G. Paluckas taip pat antrina E. Gentvilui teigdamas, kad sprendimai dėl migracijos politikos pokyčių turėtų būti priiminėjami ne nacionaliniu lygmeniu, o europiniu.
„Šitie sprendimai turi būti priiminėjami europiniu lygmeniu, kad būtų sutarta, kaip mes elgsimės. Yra dvi koncepcijos. Taip vadinama Europa tvirtovė – visą Europą apjuosti spygliuota viela ir labai kietai elgtis. Arba yra kitokia koncepcija, kuri irgi turi logikos, nes Europa sensta, reikia specialistų, reikia žmonių, vartotojų, jaunų žmonių“, – akcentavo parlamentaras.

„Tai ponas L. Kasčiūnas yra tos Europa-tvirtovė koncepcijos šalininkas, aš esu integracinės politikos šalininkas, kai mes imigraciją teisėtą, tvarkingą turime sutvarkyti taip, kad ir žmogaus teises užtikrintume ir Europa laimėtų ekonomine-socialine prasme. Bet tai turime dar išsiaiškinti europiniame lygmenyje“, – pridūrė jis.

NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas pastarąją savaitę teigė, kad yra svarstoma apie galimybę šiuo metu taikomą neteisėtų migrantų apgręžimo politiką įteisinti įstatymuose, kad ją galima būtų taikyti ir nutraukus nepaprastąją padėtį pasienyje.

Dėl savo migrantų apgręžimo politikos Lietuva susilaukė kritikos. Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ atskaitoje paskelbė, kad pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, kurie į šalį atvyko kirsdami sieną iš Baltarusijos, teisės Lietuvoje ignoruojamos. Organizacija nustatė, remdamasi apklausomis dviejuose neteisėtų migrantų centruose Lietuvoje, kad pabėgėliai iš Irako ir Sirijos patiria „nehumanišką ir žeminantį elgesį bei neteisėtą grąžinimą į kilmės šalis“. „Amnesty International“ taip pat sukritikavo Europos Sąjungą ignoruojant padėtį Lietuvoje, vienoje iš valstybių narių. Organizacija rekomendavo Lietuvai sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją.