L. Kasčiūno atsakas V. Rupšiui: palikus pareigas garbinga leisti dirbti kitiems, o ne pagalius į ratus kaišioti

Kadenciją baigusiam kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui pažėrus kritiką dabartinei Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybei, ministras Laurynas Kasčiūnas sako turintis pastabų ir pačiam generolui. Politikas leidžia suprasti, kad V. Rupšys elgiasi nevisai garbingai, mat viešai prakalbo apie problemas krašto apsaugos sistemoje tik po to, kai baigė savo kadenciją.

„Šiaip yra garbinga, sakykime taip, palikus pareigas šiek tiek leisti dirbti kitiems, kuriems dabar šios pareigos priklauso. Ir ne pagalius į ratus kaišioti, bet padėti intelektualiais patarimais. Bet tai kiekvieno pasirinkimas, kaip jis mato tą garbės kodeksą“, – interviu Eltai sakė L. Kasčiūnas, reaguodamas į V. Rupšio pasisakymus „Verslo žinioms“.

„Jeigu jau mes kalbėsime apie kažkokias pastabas, tai pastabų visi mes galime vienas kitam turėti“, – buvusiam kariuomenės vadui atkirto jis.

L. Kasčiūnas pabrėžia – sprendimai dėl kontrmobilumo priemonių parkų steigimo remiasi kariniu patarimu. Taip pat, anot jo, sklandžiai vyksta ir infrastruktūros, skirtos Vokietijos brigadai, įkūrimo darbai.

„Ne vienas kastuvas yra įkastas“, – tiesiogiai referuodamas į V. Rupšio pasisakymą pažymėjo KAM vadovas.

„Kai judi, darbuojiesi, kai turi kryptį, kai turi koncepciją, kai turi labai aiškią strategiją, matyt, kažkam tai gali nebepatikti. Natūralu, kai yra energija, kažkam, matyt, tos energijos pritrūko, dabar atrodo kažkaip kitaip ir dabar nusprendė pakomentuoti. Čia jų reikalas, jų teisė“, – apibendrindamas sakė L. Kasčiūnas.

– Pirmadienį publikuotame „Verslo žinių“ interviu buvęs kariuomenės vadas V. Rupšys sukritikavo iniciatyvą dėl kontrmobilumo priemonių. Jis teigė, kad šiuo klausimu tarsi įvyko kažkoks nesusikalbėjimas, o kariuomenės požiūris į inžinerinių priemonių kaupimą, fortifikacijas yra kitoks, nei ministerijos. Ar su kariuomene nebuvo derinti šie dalykai?

– Turiu pasakyti labai paprastą dalyką – visas mūsų gynybos linijos planas be jokios abejonės remiasi kariniu patarimu. Kalbant apie visus minų poreikio paskaičiavimus, apie kontrmobilumo priemonių parkų kūrimus, apie miškinimą, apie patilčių parengimą, apie prieštankinių griovių kasimą kai kuriuose regionuose – tai remiasi kariniu patarimu.

Man labai keista, kad mūsų pasiūlyta priemonių visuma atsirado tik 2024 m. rugpjūtį. Mano požiūriu, matant Ukrainos karo pamokas, tą reikėjo daryti 2022 m. antroje pusėje. Dabar aš nelenktyniaučiau su laiku, svarstyti, ar pavyks užpildyti priemonių parkus, ar ne. Galiu drąsiai pasakyti, kad juos pavyks užpildyti. Bet aš atėjęs neradau nei vieno kontrakto dėl kontrmobilumo priemonių. Dabar jie yra. Jie ne tik yra, bet priemonės yra gaminamos, jos rugpjūčio 22 d. jau pasirodys pirmoje bazėje. (…)

Diskusija galbūt turi būti gilesnė – kiek vietų reikia fortifikuoti nuolat. Kitaip tariant, reikia ne tik turėti bazes, iš kurių gali perkelti priemones ten, kur reikia, kai žvalgyba indikuoja, bet yra vietų, kurias, vėlgi, remiantis kariuomenės analize, reikia iš anksto nuolatinai fortifikuoti. Brastos, pavyzdžiui, kad priešiški tankai nepravažiuotų per seklumą – tai jas reikia fortifikuoti nuolat. Tiltai, kurie yra nenaudojami, bet galimai gali būti priešo panaudoti veržimuisi – juos irgi reikia fortifikuoti. Šie dalykai irgi bus daromi – maždaug pusantro mėnesio eigoje.

Kitaip tariant, mes tempą įgyjame, bet tą reikėjo daryti gerokai anksčiau. Mes girdėdavome pareiškimus, kad čia yra XIX amžiaus koncepcija ir pan. (…) Šioje vietoje aš girdėjau abstrakcijas apie manevrinį karą, apie tai, kad fortifikacijų nereikia. Na, atleiskite, bet kiekvienos kažkokios interpretacijos turi būti paremtos argumentais. Kai argumentų nėra, atleiskite, tada yra politinė valia judėti į priekį.

– Buvęs kariuomenės vadas, kritiškai atsiliepdamas apie kontrmobilumo priemonių iniciatyvą, kaip tik ir sulaukė klausimo, ar ministerijos vadovybė įsiklauso į karinį patarimą. Jūs sakote – taip, viskas derinama bendrai. Visgi, V. Rupšys netiesiogiai išsakė kritiką ir asmeniškai jums – anot jo, yra vadovų, kurie bando daugiau suprasti, yra ir tie, kurie turi „per daug energijos ir mažai atsakomybės“. Jūsų pavardė tiesiogiai neįvardyta, bet, matyt, galima daryti logišką prielaidą, kad kalbama apie jus. Priimate tokią kritiką?

– Jeigu kažkas man gali turėti pastabų, tai aš irgi galiu turėti pastabų. Pavyzdžiui, droninių pajėgumų kūrimas ir integracija – tai, ką mes dabar bandome, vydamiesi laiką. Gauname papildomų pinigų droniniams įsigijimams, bet tai reikėjo daryti prieš du metus. Tu gali iki begalybės diskutuoti, koks bus dronų vaidmuo galimame kariniame konflikte, bet tu negali likti proceso nuošalyje. Mes iki šiol vadovaujamės 2021 m. koncepcija, prieškarine koncepcija. Mano požiūriu, tai yra visiškai nedovanotina.

Antra – kova su dronais, radioelektronika, fizinis dronų naikinimas. Patikėkite, čia reikia padaryti milžinišką darbą, kad mes galėtume pajudėti į priekį. Kaip ir kontrmobilumo priemonių paketas, kur dabar reikia vytis – tai, ką aš radau.

Tai jeigu jau mes kalbėsime apie kažkokias pastabas, tai pastabų visi mes galime vienas kitam turėti. (...) Bet manau, kad ne laikas dabar toms pastaboms. Šiaip yra garbinga, sakykime taip, palikus pareigas šiek tiek leisti dirbti kitiems, kuriems dabar šios pareigos priklauso. Ir ne pagalius į ratus kaišioti, bet padėti intelektualiais patarimais. Bet tai kiekvieno pasirinkimas, kaip jis mato tą garbės kodeksą.

– V. Rupšys pasisakė ir apie Vokietijos brigadą – konkrečiau, apie infrastruktūros darbus. Jis vaizdžiai sako, kad „iki šiol į žemę nėra įkastas nei vienas kastuvas“, todėl reikia galvoti apie alternatyvų planą, priimant vokiečių karius ir jų šeimas. Ir užsienio spaudoje šia tema buvo kalbėta. Tai kas vyksta?

– Pradėkime nuo to, kad tai pernelyg svarbi ir jautri tema, kad dabar mes mėtytumėmės kažkokiais nepagrįstais vertinimais. Darbai vyksta. Galiu pateikti visą darbų sąrašą – pradedant nuo vidinių kelių įrengimo Rūdninkų poligone, šaudyklų įrengimo. Konkursai jau yra įvykę, sutartys pasirašytos, darbai vyksta. Ne vienas kastuvas yra įkastas, dirba ekskavatoriai labai dideliu tempu.

Kyla ir Rukla, kuri irgi dalis Vokietijos brigados, rengiami privažiuojami keliai. Savaitės, dviejų bėgyje turėsime sutartį dėl pirmojo karinio miestelio statybų etapo. Tą padarėme labai greitai. Jeigu matėme, kiek reikėjo laiko sutartims sudaryti, kai įrenginėjome tris naujus karinius miestelius Rokantiškėse, Šiauliuose ir Šilalėje, tai tą greitį, kurį turime dabar įgiję – jis yra net nepalyginamas. Tai visai kitas tempas.

Tai aš insinuacijas atsakinėsiu nuveiktais darbais. O nuveiktų darbų sąrašas – ir artimiausių, ir tolimesnių – bus pristatytas visuomenei, kai tik mes turėsime karinio miestelio statybų sutartį. Tai bus rugpjūčio vidurys.

– Pastaruoju metu viešojoje erdvėje skamba vis daugiau kritikos ministerijai ir jums asmeniškai. Praėjusią savaitę virė diskusija dėl Ukrainoje kariaujančio savanorio Arūno Kumpio pareiškimų, dabar – jau nuėjusio kariuomenės vado priekaištai. Čia kažkoks signalas?

– Tarp šių dviejų dalykų aš sąsajų nematau. Karys savanoris Arūnas Kumpis, jo kritikos šaltinis buvo tai, kad mums reikia greičiau integruoti droninį pajėgumą, įrengti karių mokymo centrą ir panašiai – kam aš visiškai pritariu. Tik reikia suprasti, kad tai padaryti kainuoja bent savaitę kitą laiko. (...)

Visa kita... Kai judi, darbuojiesi, kai turi kryptį, kai turi koncepciją, kai turi labai aiškią strategiją, matyt, kažkam tai gali nebepatikti. Natūralu, kai yra energija, kažkam, matyt, tos energijos pritrūko, dabar atrodo kažkaip kitaip ir dabar nusprendė pakomentuoti. Čia jų reikalas, jų teisė.

Dabar palikčiau, matyt, autonomiją ir teisę tiems, kurie šiuo metu eina pareigas. Turime naują kariuomenės vadą, mūsų kryptis ir vizija visiškai sutampa, mes dirbame ranka rankon. Labai gerbiu generolą R. Vaikšnorą ir manau, kad padarysime daug darbų.