L. Kasčiūnas: sukursime tokią Lietuvą, kur joks okupantas net nepagalvos įžengti purvinu batu

Seimas svarstys visuotinei gynybai skirtas Karo padėties įstatymo pataisas, reglamentuojančias karo komendantūros veiklą, ginkluotąsias pajėgas sudarančių subjektų sąrašą.

Pasak projektą Seimui pateikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, įstatymo projekte kalbama apie visuomenės įsitraukimą į gynybą.

„Tai yra apie visuotinę gynybą, visuomenės įsitraukimą į gynybą, komendantūrų kūrimą. Siūlomas reglamentavimas iš principo tam ir skirtas. Komendantūros tai yra gynybos užnugaris. (…) Komendantūros tai yra kova su diversinėmis grupėmis, kurios karo padėties metu visą laiką bus didžiulis iššūkis, tai yra infrastruktūros apsauga, kritinės infrastruktūros apsauga ypač kai kuriose savivaldybėse. Tai yra evakuacijos proceso valdymas, tai yra gyvybinių funkcijų užtikrinimas, nes valstybė karo metu turi egzistuoti, turi veikti. Todėl šiame įstatymo projekte siūlome reglamentuoti komendantūrų veiklą”, – pristatydamas įstatymo pataisas iš Seimo tribūnos sakė L. Kasčiūnas.

Jis paaiškino, kas sudarys komendantinį vienetą, kas galėtų ten įsitraukti.

„60 savivaldybių – 60 komendantūrų. Įstatymo pataisomis siūlome reglamentuoti kas taps komendantiniu vienetu, kas ten galėtų įsitraukti. Tai atsargoje esantys kariai. Turime 28 tūkstančių aktyvių atsargos karių. Tai yra aktyvus rezervas. Likę yra parengtas rezervas – apie 70 tūkstančių, tai yra turintys įgūdžių, turintys valią priešintis. Dabar jiems teks suteikti vietą gynybos planuose. Komendantūros yra ta puiki vieta, kur jie galėtų save realizuoti, jeigu jų nepašauks pvz. kompensuoti reguliarios kariuomenės nuostolių. Tai būtų vienas ramstis. Antras ramstis – komendantiniai šauliai, trečias ramstis – koviniai asmenys tai yra medžiotojai, kiti ginklų savininkai”, – apie pasiūlytą projektą aiškino Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.

Jis dėkojo projektą parėmusiems įvairių frakcijų atstovams ir išreiškė viltį, kad diskusijų metu pavyks rasti geriausią sprendimą.

„Tikiuosi, kad pavyks išgryninti tokią struktūrą, kuri mus visus sustiprins ir sukursime tokią Lietuvą, kur joks okupantas net nepagalvos čia įžengti purvinu batu”, – sakė Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.

Seimo narys Arvydas Pocius siūlė komendantūrą vadinti taip pat rajono teritorinės gynybos štabu, nes kai kuriems žmonėms komendantūra asocijuojasi su praeitimi, su sovietmečiu buvusiomis komendantūromis, kur per prievarta buvo imami jaunuoliai į sovietinę kariuomenę.

„Gal galima vartoti ir tokią sąvoką, kad kiekvienas  rajono meras, savivaldybės darbuotojas suprastų, kad tai yra institucija, kuri yra atsakinga už to rajono teritorinės gynybos organizavimą”,– svarstė politikas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė suprantąs pačią idėją, tačiau iš teisinės pusės jam kyla klausimų. „Apie pačią idėją viskas suprantama, tačiau Teisės departamentas nurodė 44 pastabas. Krašto apsaugos ministerijai iš teisinės ir iš kariuomenės pusės kyla klausimų”, – sakė jis.

Ministro teigimu, reikės perrašyti šį teisės akto projektą, papildyti papildomais teisės aktais.„Idėja pati gera, bet mes negalime nuleisti teisės aktų rengimo kartelės per žemai”,– sakė A. Anušauskas.

Jis kvietė atsakingai žiūrėti į tokius teisės aktus, nes jie turi stiprinti gynybą, o nesujaukti  vadovavimo gynybai. Ministras akcentavo, kad už ginkluotą gynybą yra atsakingas ginkluotojų pajėgų vadas, todėl jo įgaliojimai neturi būti mažinami.

Kariniai komendantai, pasak Seimo nario Valdo Rakučio, tikrai nėra jokia priešprieša  krašto apsaugos sistemai, tai yra jos dokumentuose numatyta institucija.

„Siekėme, kad ta institucija būtų veiksminga, atitinkanti šios dienos situaciją, kad mūsų visuomenė turėtų aiškų mobilizacinį centrą kiekvienam regione’’, – sakė V. Rakutis.

Kaip numato įstatymo pakeitimo projektas, komendantūros savivaldybėse būtų steigiamos teritorinės apsaugos vykdymui karo padėties metu. Komendantūroms vadovautų ir jų darbą organizuotų karo komendantai. Komendantas turėtų pavaduotoją, kurį skirtų ir atleistų Lietuvos kariuomenės vadas. Struktūriškai komendantūrą sudarytų administracijos, paramos ir operacijų skyriai.

Numatoma, kad komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis būtinomis priemonėmis užtikrintų savivaldybės, kurioje ji įsteigta, administracija. Aprūpinimą ryšio ir informacinėmis sistemomis, ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis, reikalingomis teritorinės apsaugos vykdymui, užtikrintų Lietuvos kariuomenė. Komendantūros veikla būtų aktyvuojama įvedus karo padėtį.

Numatomi papildomi karo komendanto uždaviniai – t. y. ne tik užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, bet ir šalinti grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, įgyvendinti laisvių ir teisių apribojimus, užtikrinti vietos savivaldos tęstinumą. Savo funkcijoms užtikrinti komendantai galėtų pasitelkti ne tik šaulius, bet ir specializuotus policijos padalinius.

Įstatymo pataisomis siūloma leisti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus įvedus karo padėtį papildyti ir institucijų, kurios priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, rezervu. Tai būtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervas, Viešojo saugumo tarnybos rezervas, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas, taip pat Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ginkluoto pasipriešinimo vienetai. Tokiems vienetams ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo skirtų ginkluotos gynybos užduotis.

Įstatymo projektu siūloma apibrėžti kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir partizanų vienetus. Jiems taikomus karinio rengimo reikalavimus ir detalią jų sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis bei aprūpinimo ginkluote ir kitais materialiniais ištekliais tvarką nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo. Ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų nariai LŠS vado nustatyta tvarka dalyvautų mokymuose ir pratybose.

Ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų nariai turės prisiekti būti ištikimi Lietuvos valstybei, ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti pareigas. Priesaiką priimtų Lietuvos šaulių vadas (LŠS) vadas.

Karo padėties įstatymo pataisomis aiškiau reglamentuotas kontrmobilumo priemonių įrengimas, kuriomis siekiama stabdyti priešo pajėgų judėjimą ar priversti skirti papildomo laiko ar materialinių resursų jas pašalinti.

Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, karo padėties metu humanitarinės pagalbos teikimo tikslu galėtų būti steigiamos asociacijos ir jų padaliniai.

Už Karo padėties įstatymo pataisas antradienį balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai. Dėl siūlomo teisinio reguliavimo parlamentarai nutarė pasiteirauti Vyriausybės nuomonės, o į Seimo salę svarstymui jos turėtų sugrįžti lapkričio 7 d.