PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Lapkričio 18 d. 15:52

L. Kasčiūnas siūlys Seimui griežtinti legalios darbo jėgos imigraciją

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


283866

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ketina parlamentui teikti įstatymų pataisas, kuriomis siekiama sugriežtinti legalios darbo jėgos imigraciją į Lietuvą. Tarp konservatoriaus siūlymų – ne tik reikalavimai ilgiau kaip 5 metus šalyje gyvenantiems užsieniečiams išlaikyti valstybinės kalbos patikrinimą, bet ir apribojimai steigiant išorės paslaugų tiekėjų biurus. Parlamentaras mano, kad prieš atidarant tokius centrus, palengvinančius trečiųjų šalių darbuotojų imigraciją, turi būti konsultuojamasi su pasieniečiais bei Valstybės saugumo departamentu (VSD).

„Būtina rasti balansą tarp darbo jėgos imigracijos pagal realius rinkos poreikius ir nacionalinio saugumo, visuomenės kultūrinės sanglaudos“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

„Apsispręskime, kokioje Lietuvoje norime gyventi. Ar išvis norime, kad Lietuva būtų, kokia ji turėtų būti? Ar su no go zonomis, ar Lietuva, kuri kontroliuoja migraciją, kuri yra saugi valstybė?“ – kėlė klausimus jis.

Politikas neabejojo, kad jo siūlymai sulauks kritikos ne tik iš parlamentarų, bet ir iš nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų.

„Žinau, kad bus iečių laužymai. Tikrai atsistos ir kolegos, ir kiti, kurie turės kitokią nuomonę“, – tvirtino NSGK pirmininkas.

Tačiau, pabrėžė jis, norint, kad Lietuva netaptų trečiųjų šalių migracijos traukos tašku, svarbu laiku reaguoti ir priimti tinkamus sprendimus.

„Mes dar nesame negrįžtamų procesų etape, mes dar neturime paralelinių visuomenių, todėl turime sureguliuoti savo migracijos politiką taip, kad būtų rastas balansas“, – nurodė jis.

Prieš steigiant išorės paslaugų tiekėją – VSAT ir VSD išvados

Jau daugiau kaip metus Lietuvos verslai gali lengviau pritraukti darbo jėgos iš užsienio šalių – įmonėms užtenka informuoti Užimtumo tarnybą tik apie darbuotojo kvalifikaciją arba patirtį. Nuo sausio įsigaliojo papildomų palengvinimų – sutrumpintas leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo terminas. Be to, tokius leidimus užsieniečiai gali gauti dar būdami svetur – dokumentus tvarkant per išorės paslaugų teikėjus.

Šiuo metu tokie išorės paslaugų teikėjai veikia 34 skirtingose valstybėse. L. Kasčiūno teigimu, steigiant tokius centrus privalu įsivertinti potencialias grėsmes nacionaliniam saugumui. Politiko manymu, sąrašas šalių, iš kurių darbdaviai galėtų atsivežti darbo jėgos, turėtų būti sudarytas konsultuojantis su Valstybės saugumo departamentu (VSD) bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

„Išorinis paslaugų tiekėjas turi veikti tik tose šalyse, kur tikrai yra pakankamai ir mums reikalinga kvalifikuota darbo jėga. Svarbu, kad tos šalies kriterijai atitiktų mūsų nacionalinio saugumo interesus. Todėl siūlysiu pataisą, kuri reikštų, kad, atidarant išorinių paslaugų tiekėją, neužteks tik vienos ministerijos sprendimo – reikės pasikonsultuoti su atitinkamomis institucijomis kaip VSAT, VSD dėl nacionalinio saugumo grėsmių valdymo“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Tai bus galimybė įsivertinti kiek ir kur, kokio skaičiaus išorinio paslaugų tiekėjo reikėtų“, – svarstė politikas.

ELTA primena, kad vasaros pabaigoje viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl ketinimų atidaryti išorės paslaugų teikėjo biurą Nigerijoje. Dalis parlamentarų ėmė nerimauti dėl galimų saugumo rizikų – atidarius biurą į Lietuvą būtų kviečiami darbuotojai iš šalies, į kurią Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja nevykti. Visgi, atsižvelgus į suinteresuotų institucijų poreikius, finansines ir technines galimybes, vėliau pranešta, kad Nigerijoje biuras nebus atidarinėjamas.

Sieks užkardyti manipuliavimą tvarkomis

NSGK pirmininkas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vis dažniau į šalį atvykstantys dirbti užsieniečiai manipuliuojama galiojančiomis taisyklėmis. Pasak jo, fiksuojama atvejų, kai darbuotojas gauna leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau atvykęs į šalį iš karto keičia darbdavį – gali įsidarbinti nelegaliai, pas nepatikimą darbdavį ar pan.

Todėl, pasak politiko, laikiną leidimą gyventi Lietuvoje reikėtų susieti su darbo leidimu.

„Mes siūlysime surišti laikiną gyvenimo leidimą su darbu įmonėje. Jeigu tu per pusę metų išeini – netenki darbo leidimo ir pradedi procesą iš naujo, o ne su tuo pačiu leidimu važinėji, kur nori“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Tikiuosi, kad tos rimtos įmonės, kurioms iš tikrųjų reikia darbo jėgos, kurios supranta šį nacionalinio saugumo poreikį, tam pritars“, – vylėsi jis.

Be to, tęsė konservatorius, svarstoma, kokius kriterijus reikėtų nustatyti įmonėms, norinčioms atsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių. NSGK pirmininkas akcentavo, kad tokie verslai turi būti patikimi ir imtis imigracijos politikos tik pagal poreikį.

„Dabar visiškas chaosas – gali kviestis pagal išgalvotą poreikį. Turime šią pilką zoną užkardyti“, – pridūrė jis.

Užsieniečiams – privalomas kalbos egzaminas

Galiausiai, L. Kasčiūno manymu, reikia aiškiau reglamentuoti laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarką. Pasak politiko, šiuo metu šalyje gyvenantys užsieniečiai po penkerių metų gali prašyti gauti nuolatinį leidimą gyventi šalyje. Tačiau tam jie privalo išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą bei Konstitucijos egzaminą.

Būtent dėl to, tęsė jis, dalis užsienio piliečių pasirenka įgyti ne nuolatinį leidimą, bet prasitęsti laikinąjį.

„Jie specialiai neprašo nuolatinio leidimo gyventi, kad nesiintegruotų, ir toliau prasitęsinėja laikinus gyventi leidimus“, – akcentavo jis.

Parlamentaras svarsto, kad užsieniečiams, pragyvenusiems Lietuvoje bent 5 metus, reikėtų įvesti privalomą valstybinės kalbos egzaminą – nepaisant to, ar norima įgyti nuolatinį, ar prasitęsti laikiną leidimą gyventi šalyje.

„Mano siūlymas: po 5 metų įvestume griežtai – net ir norint prasitęsti laikino gyvenimo leidimą – būtinybę išlaikyti valstybinės kalbos testą tam tikru Vyriausybės nustatomu lygmeniu“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tokius pokyčius numatančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas politikas ketina registruoti kitą savaitę.