Politika | 4 MIN.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad iškilus grėsmėms krašto apsaugai, Lietuvoje pilietinei rezistencijai būtų pasirengę iki keliasdešimt tūkstančių piliečių. Pasak politiko, mokymai ir kursai, ruošiantys piliečius ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui, veikia keliose organizacijose, tačiau, L. Kasčiūno įsitikinimu, ambicija turėtų būti gerokai didesnė – konservatorius tikina, kad į rezistenciją privalu įtraukti visą visuomenę.
„Galime dėlioti ant rankų, kiek tos organizacijos ir kariuomenės dalys vienija – matykim, kad galim skaičiuoti tūkstančiais, iki keliasdešimt tūkstančių. Vizija, mano požiūriu, turėtų būti daug ambicingesnė“, – pirmadienį Seime prieš prasidedant konferencijai „Piliečių rengimas ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui (rezistencijai): Lietuvos situacija ir Ukrainos patirtis“ sakė NSGK pirmininkas.
„Valstybės gynyba yra ne tik kariuomenės reikalas, bet ir visuomenės reikalas. Manau, kad atėjo laikas tą pripažinti – strategiškai pripažinti, kad reikia mums kuo platesnio visuomenės įsitraukimo į valstybės saugumo ir gynybos architektūrą. (...) Reikia galvoti apie tai, kaip įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius į valstybės saugumą ir gynybą“, – nurodė jis ir akcentavo, kad diskusijose su tarptautiniais partneriais bus aptartos visos idėjos, kuriomis būtų galima skatinti aktyvesnį piliečių įsitraukimą į rezistenciją.
L. Kasčiūnas pažymėjo, kad itin svarbu sukurti tinkamus bendradarbiavimo ryšius tarp visuomenės ir karinių struktūrų. Atradus tokią sąveiką, tęsė jis, vis daugiau žmonių galėtų įgyti reikiamus įgūdžius ir žinias, ką reikėtų daryti ir kaip elgtis karo ar kitų grėsmių akivaizdoje.
„Kuo daugiau žmonių būtų įgiję įgūdžius, tą pačią valią priešintis užsiauginę, tuo yra didesnis atgrasymo efektas. Įsivaizduokime, 200 tūkst. ar 300 tūkst. Lietuvos piliečių turėtų savo vietą visoje saugumo gynybos architektūroje ir turėtų įgūdžius ir valią priešintis, įgūdžius vesti rezistencinę kovą ar dalinės okupacijos laikotarpiu, ar atgrasant priešą nuo įžengimo į mūsų žemę – tuo mes esame stipresni“, – pabrėžė politikas.
„Yra kursai, bet jie daugiau vyksta krašto apsaugos sistemos rėmuose – reikia plėsti į visuomenę ir ieškoti sąveikos, nes kursai kursais, juos gali turėti Šaulių organizacijos viduje. Bet labai svarbu, kad tai būtų integruota į mūsų valstybės gynybos planus – esminis dalykas yra sąveika“, – samprotavo jis.
NSGK pirmininko teigimu, politinių partijų susitarime dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos numatyta stiprinti lietuvių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Taip, pasak jo, perėmus Rusijos karo Ukrainoje pamokas, būtų tinkamai pasirengta atsakyti į įvairaus pobūdžio grėsmes ir veikti pagal visus galimus gynybos scenarijus. Todėl L. Kasčiūnas viliasi, kad pastarieji planai atsispindės ir bendruose valstybės gynimo planuose bei pilietinio pasipriešinimo strategijoje.
„Kad visa tai, ką mes darome, mes integruotume į gynybos planus. Tai yra koordinavimo klausimas, esminis dalykas. Kad tai nebūtų tik organizacijų viduje vykstančiais kursais, bet mes matytume platų paveikslą“, – aiškino L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime vyksta NSGK organizuojama tarptautinė konferencija, skirta aptarti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. Renginio metu ekspertai aptars karo Ukrainoje patirtis ir tai, kaip ukrainiečių rezistencijos organizavimo ir koordinavimo praktikos gali būti pritaikytos Lietuvoje bei Baltijos šalyse.
Konferencijoje kalbės NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, NATO atstovai, organizacijos „Mėlyna ir geltona“ įkūrėjas Jonas Ohman.
etaplius TV
0
