L. Kasčiūnas ragina Lietuvos gynybai paruošti planą B: nepagailėjo kritikos D. Šakalienei

JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomai užsienio politikai didinant neapibrėžtumą tarptautinėje sistemoje, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs – Lietuvai reikalingas planas B, ginant šalį nuo agresorės Rusijos.

Konservatorių pirmininko teigimu, dabartinė gynybos koncepcija veikia, tačiau, akcentuoja jis, vargu, ar ji būtų funkcionali susidūrus su fundamentaliais tektoniniais geopolitiniais lūžiais. Pavyzdžiui, ką reikėtų daryti, jei atėjus dienai X Lietuva nesulauktų tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų? Retoriškai keldamas šį klausimą, L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad Lietuva turi rimtai pradėti galvoti apie šių labai brangiai kainuojančių sistemų įsigijimą, o dabartinė valdžia ir krašto apsaugos sistemai vadovaujanti Dovilė Šakalienė, pažymi jis, šiuo klausimu kol kas tik tuščiai kalba.

„Mintis labai paprasta – mes turime turėti planą B. Planas A dabar yra generalinis planas, jis yra tas planas, kuris veikia. Bet mes, kaip valstybė, turime turėti planą B, nes tam tikrų tektoninių lūžių kontekste galintys įvykti pokyčiai Europos saugumo sistemoje neišvengiamai turi skatinti valstybę gynybos planavimą modeliuoti ir pagal juos“, – Eltai teigė kovą konservatoriams vadovauti pradėjęs politikas. 

„A plano logika yra NATO katalogas ir pagal jį mes modeliuojame savo pajėgumus – tą pačią lietuvišką diviziją, kuri manevrinio karo principais, su sąjungininkų divizijomis atgrasytų ir gintų rytų flangą bei Lietuvą. Bet kadangi divizija neturi visų įgalintojų – o įgalintojai yra ilgojo nuotolio antibalistinės oro gynybos sistemos – mes pagal tą visą katalogą ir planavimą modeliuojame taip, kad tie pajėgumai, kurių divizija neturi – kad jie atvyks kartu su sąjungininkais“, – sakė jis. 

Konservatoriaus teigimu, atsižvelgiant į pastarąsias geopolitines aktualijas būtų naudinga bent jau įsivaizduoti ir įvertinti scenarijų, kad Rusijai pradėjus agresiją prieš Lietuvą partneriai nesuskubs atsiųsti pakankamai tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų.

„Natūralu, kad reikia kelti klausimą ir turėti atsakymą – planavime reikia tai daryti – ką daryti, jei įgalintojai neatvyksta. Jeigu jų planavime nebėra. Valstybė, tai matydama, turi modeliuoti tam tikrus scenarijus“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Sukritikavo D. Šakalienę: ji užsiima viešųjų ryšių akcija

Buvęs krašto apsaugos ministras mesteli kritikos akmenį į šiuo metu valstybės gynybai vadovaujančios socialdemokratės D. Šakalienės daržą. Politiko teigimu, panašu, kad socialdemokratų valdžia nėra linkusi ruoštis juodžiausiems scenarijams. L. Kasčiūno teigimu, to nedaro ir apie tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą neseniai užsiminusi D. Šakalienė.

„Reikia pasakyti labai aiškiai – puiku, kad pradėjome kalbėti apie jas, bet, jei kalbant rimtai, negali sakyti, kad planavime atsirado ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos ilguoju ar vidutiniu laikotarpiu. Planavimas rimtas yra tada, kai tu į savo ketverių metų mandatą įdedi kontraktą, įdedi avansinį mokėjimą. Pagal NATO taisykles kontraktą lydį 20 proc. avansinis mokėjimas. Tada tai rimtas planavimas“, – Eltai tvirtino politikas. 

Krašto apsaugos ministrė gegužės pradžioje užsiminė, kad Lietuvos specialistai vertina galimybes įsigyti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas.

„Esame suplanavę vidutiniu-ilguoju laikotarpiu tam tikras ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas įsivertinti ir įsigyti. Tas vertinimas iš tiesų vyksta“, – TV3 televizijai teigė D. Šakalienė, neįvardindama konkretaus termino, kada tokios gynybos sistemos galėtų pasiekti šalį.

„Tam tikrų vidutinio ir ilgesnio (laikotarpio – ELTA) įsigijimų detalių šiuo metu negalime viešinti. Tačiau, taip – Lietuva atlieka detalią analizę. Tam tikrus su ilgojo nuotolio gynyba susijusius planus vertiname ir turėsime“, – pabrėžė ji. 

Tokias ministrės viešai išsakytas užuominas L. Kasčiūnas vertina žodžių neieškodamas. Pasak jo, tai su realybe mažai ką turinčios kalbos. 

„Iš to, kas buvo pasakyta, tai tėra viešųjų ryšių akcija – nieko daugiau. Tai irgi gerai. Gerai, kad tai atsirado horizonte, bet kol kas tai nėra rimta“, – sakė parlamentaras. 

Būtų kur kas solidžiau, tęsė opozicijoje dirbantis politikas, jei ministrė savo kalbas pradėtų nuo finansinių šaltinių ir lėšų, kuriomis būtų finansuojamos labai brangiai kainuojančios gynybos sistemos. O kad tokių papildomų pinigų būtų pasiryžusi ieškoti socialdemokratų suburta valdančioji dauguma ir ypač premjeras Gintautas Paluckas – konservatorius abejoja. Dar daugiau, L. Kasčiūnas kelia retorinį klausimą, ar Vyriausybės vadovas apskritai yra girdėjęs apie tokią ministrų kabineto narės iniciatyvą.

„Šį klausimą būtinai reikia užduoti. Ar tai, ką ministrė čia planuoja ir skelbia, ar tai yra iš principo suderinta su ministro pirmininko pozicija. Nes pono Gintauto Palucko pozicija daugeliu gynybos ir saugumo klausimų arba yra nežinoma, arba pasyviai neigiama – rezervuota“, – kalbėjo politikas.

„Jei ministras pirmininkas pasakys, kad atsiras ilgojo nuotolio gynybos sistemos – tada taip, sakysiu, jog tai yra rimta. Jei jis to nepasakys – tai tik oro virpinimas“, – teigė konservatorius.

Ragina peržiūrėti planus dėl tankų įsigijimo – jie nėra būtini divizijai

L. Kasčiūno teigimu, užsiminus apie tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas būtų galima dar kartą įvertinti šiuo metu planuojamus įsigijimus valstybės gynybai. Pirmiausiai, aiškino politikas, būtų galima įvertinti, ar nereikėtų pakoreguoti numatyto tankų pirkimo. L. Kasčiūnas pabrėžia – klaidinga manyti, kad be jų neįmanoma sukurti divizijos Lietuvoje. 

„Divizija gali būti ir su pėstininkų kovos mašinomis. Tankai – taip, tęstinumas. Bet galima į tai šiek teik laisviau žiūrėti. Tankai stiprina diviziją, bet tankai nėra būtina divizijos sąlyga. Labai svarbus ir politinis momentas – šį klausimą būtinai reikia užduoti“, – sakė L. Kasčiūnas, pakartodamas anksčiau išsakytas mintis, kad būtų racionalu tankų įsigijimo planus ištęsti platesniame laiko intervale.

„Tankų įsigijimą galima išplėsti laike, jei nesugebi padidinti resurso kiekio, ir tada lėšas investuoti į antibalistinę oro gynybos sistemą. Taip, tankų batalioną kuriame, bet aš jį buvau išdėliojęs laike iki 2034 m. Tą atsilaisvinusį resursą gali skirti toms pačioms oro gynybos sistemoms. Taip atrodytų rimtas pareiškimas dėl antibalistikos Lietuvos gynybos sistemoje“, – apibendrino konservatorių pirmininkas. 

ELTA primena, kad pernai spalį KAM pasirašė dvi sutartis dėl oro gynybos sistemų įsigijimo – Lietuva perka dar vieną artimojo nuotolio sistemą MSHORAD ir trečiąją sistemą NASAMS.
Pirmąjį NASAMS įsigijimo etapą KAM pradėjo vykdyti dar 2016 m. Pirmoji oro gynybos sistema pasiekė

Lietuvą 2020 m., į kariuomenę ji sėkmingai integruota 2022 metais.
2023 m. pabaigoje buvo pasirašyta sutartis dėl antrosios NASAMS sistemos įsigijimo. Anksčiau skelbta, jog sistemos įranga turėtų pasiekti šalį 2026 m.

Trečioji NASAMS sistema, kurią įsigyja Lietuva, kainuos 234 mln. eurų. Kaip anksčiau yra teigęs buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, pastaroji sistema į Lietuvą bus pradėta vežti 2028 m.
Tuo metu gegužės pradžioje ministrė D. Šakalienė užsiminė, jog vertinamos galimybės įsigyti ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų.