L. Kasčiūnas kreipiasi į Valstybės gynimo tarybą: ragina įtvirtinti oro gynybą kaip strateginį nacionalinį prioritetą (papildyta)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Valstybės gynimo tarybą (VGT), ragindamas inicijuoti programą dėl šalies oro gynybos pajėgumų stiprinimo ir įtvirtinti tokios ginkluotės poreikį kaip strateginį nacionalinį prioritetą.

„Raginame Valstybės gynimo tarybą imtis lyderystės ir įtvirtinti oro gynybą kaip strateginį nacionalinį prioritetą. Tai yra mūsų signalas tiek savo piliečiams, tiek priešui, kad Lietuva yra pasirengusi ne tik gintis, bet ir nugalėti“, – rašte VGT teigia buvęs krašto apsaugos ministras.

Kreipimesi pažymima, kad šiandieninių grėsmių akivaizdoje Lietuva privalo stiprinti oro gynybos pajėgumus.

„Dronų revoliucija pakeitė karo veidą: nebrangūs, greitai pagaminami bepiločiai orlaiviai šiandien pajėgūs naikinti šimtus milijonų kainuojančią įrangą ar sutrikdyti kritinės infrastruktūros veiklą. Jeigu neturime efektyvaus, daugiasluoksnio oro gynybos „skydo“ virš mūsų galvų – esame pažeidžiami“, – sakoma dokumente.

Todėl opozicinė partija kviečia VGT „inicijuoti visapusišką, ilgalaikę ir nuoseklią Lietuvos oro gynybos stiprinimo programą, kurios pagrindu būtų sukurta daugiasluoksnė nacionalinė oro gynybos sistema“.

„Kreipimasis geranoriškas, paskatintas bendro ryškėjančio supratimo, kad mums reikia dar labiau stiprinti mūsų oro gynybą, oro grėsmių atpažinimo, identifikavimo sistemą. Noriu pabrėžti, kad tai nėra apie tai, kad kažkas kaltas, kad kažką kritikuoti – bet apie tai, ką mums, kaip valstybei, reikia pasidaryti“, – trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė L. Kasčiūnas.

Klausiamas, kokio atsako tikisi iš VGT narių, L. Kasčiūnas teigė, jog viliasi, kad bus priimti atitinkami sprendimai.

„Tikiuosi ne kažkokio posėdžio, bet sprendinių ir priimtų sprendimų, įvertinant tai, ką valstybei dabar reikia pasidaryti. Ar tai bus daroma rugsėjo mėnesį, ar tai bus daroma vėliau... Tikiuosi, mes suvokiame, kad tai yra viena iš sričių, kur mums riekia stiprėti. VGT, manau, tą irgi suvokia“, – paklaustas teigė jis.

Siūlo programoje įtvirtinti 12 komponentų

VGT adresuotame rašte konservatorius pateikia 12 komponentų, kurie, jo vertinimu, yra esminiai oro gynybos stiprinimo programai.

Tarp jų – siūlymas įdiegti pažangią ir integruotą oro grėsmių aptikimo ir perspėjimo sistemą, paremtą daugiakanaliu jutiklių tinklu.

„Noriu pabrėžti, kad tai nėra kažkokios labai brangios sistemos. Jas galime tikrai įdiegi. Yra niuansas – kadangi mes veikiame NATO daugiasluoksnio oro gynybos sistemos erdvėje, tokiu atveju reikia tas sistemas testuoti NATO, pritaikyti NATO standartą ir tada jas diegti“, – aiškino TS-LKD pirmininkas.

„Tai nėra kelių metų reikalai, tai metų, dviejų metų reikalai. Tai trumpiau nei daug kitų stambių pirkimų (...). Vienos iš akustiniais sensoriais paremtos detekcijos sistemos diegimas Lietuvos teritorijai gali kainuoti apie 10-20 mln. eurų“, – sakė Seimo narys.

L. Kasčiūnas taip pat siūlo didinti trumpojo nuotolio oro gynybos pajėgumus, plėtoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų tinklą.

„Esant finansinėms galimybėms, tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“ PAC-3 MSE, SAMP/T NG, Arrow-3, diegimas“, – VGT skirtame rašte vardijami konservatorių siūlymai.

Taip pat nurodoma, jog programoje turėtų atsispindėti poreikis stiprinti stebėjimo ir informacijos perdavimo infrastruktūrą, siekis užtikrinti integruotus atsakomųjų smūgių pajėgumus.

L. Kasčiūnas taip pat mano, jog būtų galima suformuoti specializuotus priešdroninius vienetus kariuomenės struktūroje – jie būtų dislokuojami strategiškai svarbiose miestų teritorijose.

Taip pat VGT rašte nurodoma, kad svarbus prioritetas turi būti skiriamas valstybinės oro gynybos pramonės vystymui. Be to, siūloma, jog per Valstybės gynybos fondą būtų įtvirtintas atskiras biudžetas oro gynybai, taip užtikrinant stabilų finansinio mechanizmą.

VGT pateiktame siūlymų sąraše – ir svarstymai sukurti mobilias Viešojo saugumo tarnybos (VST) komandas, raginimai aktyviai naudotis Europos Sąjungos (ES) bei NATO gynybos iniciatyvomis, integruoti oro gynybą su civilinės saugos priemonėmis.

Įvardijo, ko sąskaita būtų galima stiprinti oro gynybos pajėgumus

Klausiamas, kurių jau suplanuotų gynybos įsigijimų sąskaita būtų galima skirti didesnį dėmesį oro gynybos sistemoms, L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į neseniai paskelbtą Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimą pirkti tris braziliškus transportinius orlaivius C-390 Millennium. Buvusio ministro teigimu, šis įsigijimas kelia klausimų dėl savo svarbos bendroje prioritetų eilėje.

„Dabar aiškinamės trijų transportinių lėktuvų įsigijimo projektą. Visiškai pritariu, kad transportiniai lėktuvai yra reikalingi, bet ar jie būtent dabar, prioriteto tvarka reikalingi (...)? Tai aš abejoju, ar tai yra prioritetas“, – dėstė jis.

„Tikrai daug klausimų keliantis pirkimas dėl daugelio aplinkybių“, – pridūrė jis.

Politikas taip pat neatmetė, jog būtų galima grįžti prie idėjos išskaidyti tankų bataliono kūrimo procesus, skiriant prioritetinius įsigijimus oro gynybos sistemoms. Vadovaudamas KAM L. Kasčiūnas buvo pasiūlęs tankus pirkti etapais, tačiau vėliau sprendimai buvo pakeisti.

„Buvau padaręs sprendimą, kad tankų bataliono pirkimas būtų vykdomas laipsniškai – kuopa prie kuopos, trečia kuopa – kad mes įsisavintume šį naują pajėgumą, pasiruoštume personalą ir t.t. Buvau išskleidęs keliais metais į priekį“, – priminė TS-LKD pirmininkas.

„Aš manau, kad jeigu jau yra klausimas pasirinkimo – nors čia galbūt ne pasirinkimo, o prioriteto klausimas iš didėjančio gynybos finansavimo – tai manyčiau, kad variantas būtų irgi grįžti prie mano taikytos schemos“, – nurodė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad pernai spalį KAM pasirašė dvi sutartis dėl oro gynybos sistemų įsigijimo – Lietuva perka dar vieną artimojo nuotolio sistemą MSHORAD ir trečiąją sistemą NASAMS.

Pirmąjį NASAMS įsigijimo etapą KAM pradėjo vykdyti dar 2016 m. Pirmoji oro gynybos sistema pasiekė Lietuvą 2020 m., į kariuomenę ji sėkmingai integruota 2022 metais. 2023 m. pabaigoje buvo pasirašyta sutartis dėl antrosios NASAMS sistemos įsigijimo. Anksčiau skelbta, jog sistemos įranga turėtų pasiekti šalį 2026 m.

Trečioji NASAMS sistema, kurią įsigyja Lietuva, kainuos 234 mln. eurų. Kaip anksčiau yra teigęs buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, pastaroji sistema į Lietuvą bus pradėta vežti 2028 m. Tuo metu gegužės pradžioje ministrė D. Šakalienė užsiminė, jog vertinamos galimybės įsigyti ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų.