L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas atsižvelgus į poreikį

Partijų atstovai sutaria, kad reikia didinti finansavimą krašto apsaugai, tačiau kokį dydį numatyti nacionaliniame susitarime, lems realios galimybės ir poreikiai įsigyti ginkluotę, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas. 

„Tai turės būti tvarus nacionalinis susitarimas, reikės ieškoti visiems priimtinų formuluočių. Nutarėme niekur labai neskubėti, einame iš esmės, ketiname įtraukti mūsų analitikus, apžvalgininkus, ekspertus. Pasiūlysime prisidėti prezidento atstovams“, – penktadienį po pirmojo darbo grupės posėdžio žurnalistams Seime sakė Laurynas Kasčiūnas.

Partijų atstovai tvirtino sutarę, kad apie gynybos finansavimą dokumente bus kalbama atsižvelgus į realias įsigijimų galimybes ir poreikius.

„Valia eiti į priekį su gynybos finansavimu yra suprantama ir akivaizdi, dėl to nėra abejonės, tik kad tai būtų logiškai paskaičiuota. (...) Toks kartais neatsakingas sakymas – 3 proc. bendrojo vidaus produkto kitais metais... Tai paskaičiuokime, įvertinkime poreikius, įsivertinkime makroekonomines prognozes, įsivertinkime galimybes įsigyti tam tikrą ginkluotę ir tada sakykime, koks tas procentas turėtų būti“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Manau, kad turėtų būti nurodyta kartelė, kurios siekiame, tik klausimas kada ir kaip“, – teigė jis.

Anot „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, krašto apsaugai skiriamas finansavimo procentas galėtų „šokinėti“.

„Čia, matyt, ne procentais reikėtų žiūrėti, o karinių įsigijimų būtinybę ir gebėjimą įsisavinti tuos pinigus. Ne procentai svarbu, o ką už juos vienu ar kitu metu galima padaryti. Galbūt vienais metais reikia 5 proc. skirti, o kitais metais – mažiau“, – tvirtino jis.

NSGK pirmininkas tvirtino, jog Krašto apsaugos ministerijos bus prašoma pateikti aiškius skaičius ir įsigijimų planus.

„Matydami aiškesnius skaičius, įsigijimų planus, galėsime tą aiškesnį procentą parašyti kiek metų į priekį“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis tvirtino, kad naujajame susitarime turėtų būti kalbama apie visuotinę gynybą.

„Tai reiškia, kad už šalies gynybą atsakinga ne tik kariuomenė, ne tik mūsų sąjungininkai, bet ir kiekvienas pilietis, ir ginasi tauta. Tam pritaria visi“, – tvirtino komiteto pirmininkas.

Anot jo, dokumente turėtų būti nubrėžtas siekis stiprinti NATO priešakinių pajėgų buvimą regione.

„Tai, ką vadinu priešakine gynyba, – kad būtume tiek pajėgūs, jog būtų galima gintis ant linijos. Tokią reikia atgrasymo architektūrą kurti mūsų regione“, – aiškino politikas.

Pasak jo, konservatoriai siūlys į susitarimą įrašyti ir visuotinį šaukimą.

Kitų partijų atstovų teigimu, visuotinis šaukimas galėtų būti numatytas, tačiau dėl jo reikia gilesnės diskusijos.

„Visuotinis šaukimas gali būti dokumente, bet reikia įvertinti kariuomenės pajėgumus“, – sakė Laisvės partijos atstovas Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

A. Mazuronio teigimu, šį klausimą Darbo partija turėtų apsvarstyti iš naujo, mat anksčiau ji skeptiškai vertino tokią galimybę, bet Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, pozicija gali keistis.

„Aš pats skeptiškai žiūrėjau didžiąja dalimi dėl galimybės tai atlikti (užtikrinti visuotinį šaukimą į karo tarnybą – BNS) – dėl infrastruktūros, dėl instruktorių, dėl materialinio šauktinių aprūpinimo. Dabar jau žiūriu šiek tiek kitaip. Didinant krašto apsaugos finansavimą, man atrodo, labai prasminga daryti gilesnę diskusiją šioje darbo grupėje apie tai, ir man atrodo, kad toks sprendimas galėtų būti priimtas“, – teigė A. Mazuronis.

Liberalas Raimundas Lopata akcentavo būtinybę užtikrinti pilietinį pasipriešinimą.

NSGK pirmininkas kitą savaitę žadėjo parengti pirminį susitarimo variantą, jį parlamentinės partijos galėtų pradėti svarstyti.

Naujasis susitarimas turėtų pakeisti prieš ketverius metus pasirašytą dokumentą.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Šiemet Seimui beveik 300 mln. eurų padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė 2,5 proc. BVP.

BNS