L. Kasčiūnas: G. Paluckas taps rimtu išbandymu tiek prezidentui, tiek socialdemokratams

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad į skandalą pastarosiomis savaitėmis įsisukęs socialdemokratų premjeras Gintautas Paluckas jau spėjo nusivalyti kojas į visuomenės jam suteiktą pasitikėjimo kreditą. Politikas įsitikinęs, kad G. Paluckas galiausiai taps rimtu išbandymu tiek prezidentui Gitanui Nausėdai, tiek ir patiems socialdemokratams.

„Gintautas Paluckas irgi jau suspėjo nusivalyti kojas į visuomenės jam suteiktą pasitikėjimo kreditą. Šiandien daugiau nei akivaizdu, kad asmeninio verslo galimos aferos jam yra aukščiau nei ministro pirmininko duota priesaika ir valstybės viešieji interesai“, – sekmadienį Kaune vykstančioje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryboje teigė L. Kasčiūnas.

Politikas sukritikavo ir G. Palucko bei „Nemuno aušros pirmininko Remigijaus Žemaitaičio viešoje erdvėje neretai aptariamą tamprų santykį. Pasak jo, būtent tai ir rodo, kad ši valdančioji koalicija yra visų pirma personalinė.

„Niekam ne paslaptis dideliu pasitikėjimu grįsti Gintauto Palucko ir Remigijaus Žemaitaičio santykiai, kurie yra nepajudinami ir nesutraukomi. Ši valdančioji koalicija yra visų pirma jų personalinė, o ne tik jų vadovaujamų partijų, koalicija. Politikai, žurnalistai, ekspertai ir net patys socialdemokratai tyliai klausia: kas juos taip tampriai sieja?“ – sakė L. Kasčiūnas.

„Iš tiesų šios Palucko ir Žemaitaičio asmeninės sąjungos priežastys ne taip ir giliai paslėptos. Jas galima atrasti bendro darbo Vilniaus miesto savivaldybėje laikotarpiu: sklypų dalybose, žemės nuosavybės atkūrime, asmeninių vilų sostinėje statybose. Ne veltui šio laikotarpio prieštaringi jų pagalbininkai šiandien jau užima itin aukštas pareigas Žemės ūkio, Aplinkos, Teisingumo ministerijose, Vyriausybės kanceliarijoje“, – pabrėžė jis. 

Tačiau konservatorių lyderis pabrėžia, kad po kilusio ažiotažo dėl G. Palucko dalinai vadovaujamai įmonei suteiktos ILTE lengvatinės paskolos, premjeras sunkiai galės toliau eiti pareigas.

„Akivaizdu, kad Gintautas Paluckas sunkiai toliau gali eiti premjero pareigas, tačiau tiek jis pats asmeniškai, tiek Remigijus Žemaitaitis už Palucką, kovos iki galo. Paluckas galų gale taps rimtu politiniu išbandymu tiek pačiai socialdemokratų partijai, tiek Respublikos prezidentui“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Noriu patikinti, kad savo ruožtu Seimo opozicija bus principinga ir niekam neleis paslėpti korupcijos apraiškų, nepaisant kokias pareigas šis asmuo ar asmenys užimtų. Tai darome ir tai darysime toliau, nepaisant bandymų mums daryti spaudimą“, – pabrėžė jis.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjerui G. Paluckui dalinai priklausančiai įmonei „Garnis“ nacionalinio plėtros banko ILTE suteiktos paskolos. Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai niekam nepareikšti. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos prokuratūra. Pats G. Paluckas ketvirtadienį teigė, kad kol kas nebuvo apklaustas.

Bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog G. Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.

Pats G. Paluckas žurnalistams jau aiškinosi, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas įvertinti, ar šioje situacijoje nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai. Į VTEK kreipėsi į Seimo opozicinės jėgos. Pastaroji komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto.

Mokesčių reformą vadina priešinančia

L. Kasčiūnas TS-LKD tarybos metu taip pat sukritikavo valdančiųjų inicijuojamus mokestinius pakeitimus. Pasak politiko, ši pertvarka yra ne tik chaotiška, tačiau ir priešinanti visuomenę.

„Socialdemokratų vadovaujama koalicija savo chaotiška, neapgalvota ir neatsakinga mokesčių reforma priešina visuomenę bei gynybos sritį su kitomis svarbiomis sritimis“, – Kaune bendražygiams sakė L. Kasčiūnas.

„Todėl mūsų partija pasiūlė net kelis veiksmingus būdus, kurie leistų sukaupti apie du milijardus eurų gynybai nekeliant mokesčių: tai yra neįveiklinta valstybinė žemė įsiterpusi tarp ūkininkų žemės, kuri atneštų daug didesnę naudą ir žemės ūkiui, ir valstybės finansams ją parduodant ūkininkams (...) ir valstybės valdomų įmonių finansinis rezervas“, – sakė jis.

Visgi konservatorius akcentavo, kad jei papildomos lėšos bus skirtos gynybai, jo vadovaujama partija sutiktų paremti draudimo solidarumo mokestį ir neženklų pelno mokesčio didinimą. 

„Tačiau noriu pabrėžti, kad tikrai nesiruošiame remti nekilnojamo turto mokesčio, kurį teikia Vyriausybė. Balsuosime prieš“, – akcentavo jis.

Piktinosi socialdemokratų siūlymu naikinti desovietizacijos komisiją

Konservatorių lyderis savo kalboje negailėjo kritikos ir socialdemorkatų iniciatyvai naikinti desovietizacjos komisiją. Pasak L. Kasčiūno, tai panašėja į norą apskritai stabdyti desovietizacijos procesą šalyje.

„Nesuvokiama, kad iki šiol taip sunku pabaigti desovietizacijos procesą, tarsi kažkas to nenorėtų, nes tai atvertų nemalonias paslaptis, paskelbtų kas buvo kas. Desovietizacija svarbus ne tik kaip teisinis, politinis, bet ir moralinis procesas. Valdančiųjų apsisprendimas panaikinti desovietizacijos komisiją yra dar vienas trukdis šiam procesui“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Taip, komisija sulaukė kritikos dėl savo veiklos, gal kai kuriais atvejais ir pagrįstos, tačiau sprendimas ją panaikinti kaip instituciją yra vedamas ne noro tobulinti jos veiklą, o noro stabdyti desovietizacijos procesą apskritai. Atrodo, kad dalis socialdemokratų dar jaučia tylų įsipareigojimą saugoti LKP palikimą“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad penktadienį grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.

Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo suformuotai specialiai komisijai ir savivaldybių institucijoms.