L. Kasčiūnas atmeta opozicijos įtarimus, kad V. Rupšio dienos gali būti suskaičiuotos: jis turi labai ambicingą viziją, aš jai pritariu

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad opozicijos išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos gali būti suskaičiuotos, yra visiškai nepagrįsti.

„Nėra visiškai jokio pagrindo tokioms kalboms. Kaip tik noriu pasakyti, kad kariuomenės vadas, ypač, kai kalbame apie mūsų nacionalinių pajėgų vystymosi kryptį, turi labai ambicingą viziją ir aš jai pritariu“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas tikina, kad su kariuomenės vadu V. Rupšiu bendrą kalbą randantis ir kitais klausimais.

„Tikrai, kas nuo manęs priklausys kaip nuo komiteto pirmininko, tikrai remsiu jo veikimą Lietuvos kariuomenės divizijos lygmenyje ir ginkluoto lygmens plėtotę: įsigijimai, mūsų karinė parengtis ir visi planai. Šia prasme labai remiu kariuomenės vadą, tai yra vadas su vizija“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Mes kartais padiskutuojame dėl visuotinės gynybos principo praktinių modalumų, bet irgi tikrai randame bendrą kalbą apie tai, kaip reikėtų įtraukinėti visuomenę, norinčią prisidėti prie valstybės saugumo ir gynybos. (...) Tai mes tikrai palaikome labai glaudų ryšį dabar ir dirbame kartu, kad judėtume į priekį šia kryptimi“, – pridūrė jis.

Todėl L. Kasčiūnas akcentuoja, kad V. Rupšys jo pasitikėjimą turi.

„Aš manau, kad vadas turi labai aiškią viziją ir kad mes būsime stipresni pasibaigus jo kadencijai. Aš tik remsiu tame kelyje jį ir judėsime kartu į priekį. Taip kad jokio pagrindo tokioms kalboms aš nematau“, – teigė jis.

Visgi NSGK pirmininkas pripažįsta, kad galbūt skiriasi tai, jog kariuomenės vadas į ambicingus politikų tikslus žiūri realistiškiau.

„Mes esame politikai, kurie brėžia liniją. Mes suprantame, kad priešakinė gynyba mums yra gyvybiškai svarbi. Kuo daugiau sąjungininkų turėsime Lietuvoje, tuo mes būsime saugesni, tuo atgrasymas stiprės. Tai visi supranta tiek politikai, tiek ir kariškiai. Bet natūralu, kad kai mes kalbame, kada mes norime matyti karinę brigadą čia, (kariuomenės vado – ELTA) karinė logika įsijungia natūraliai matant, kas yra realu padaryti per tam tikrą laiko tarpą. Tai yra toks realistinis požiūris“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Nes nepamirškime, kad čia yra dvipusis eismas: yra mūsų namų darbai, pasiruošimas priimti, bet yra ir Bundesvero namų darbai, jie turi taip pat paruošti tas brigadas NATO priskyrimui, jeigu ruoštumėmės bent dalį jos perkelti į Lietuvą. Ir tai vadas mato, jis žino. Generolas puikiai išmano Vokietijos gynybos politiką, tai čia turbūt tik tas niuansas yra“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūnas taip pat svarsto, kad kalbant apie Voketijos brigados disklokavimą Lietuvoje reikia mąstyti etapiškai. Visų pirma, atlikus tam tikrus darbus, pasak jo, Lietuvoje galėtų atsirasti vienas Vokietijos batalionas, kiek vėliau – antras.

„Tarpinių stotelių logika. Kitaip tariant, mūsų strateginis tikslas – brigada čia, Lietuvoje. Bet kadangi, kaip minėjau, yra dviejų pusių kryptis: mūsų namų darbai, bet taip pat ir Bundesvero namų darbai, reikia susinchronizuoti tas kryptis. Ir logika tokia: mes padarome tam tikrą apimtį infrastruktūrinių darbų ir galima galbūt kalbėti apie tarpinę stotelę, kad vienas batalionas tos brigados mums priskirtos galėtų būti perkeltas čia – į Lietuvą. Po to galima kalbėti apie antrą batalioną, o po to apie ginkluotę išankstinio dislokavimo. Toks etapiškas ėjimas“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Tai toks tarpinių etapų, tarpinių stotelių konceptas, man atrodo, dabar būtų labai tinkamas. Aš manau, jis suartintų tuos du eismus: tiek mūsų, tiek vokiečių“, – taip pat pažymėjo jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.

„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.

„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.