Kylant jūros lygiui perkeliama viena sostinė: kitų pasaulio miestų laukia tas pats

Indonezija paskelbė stulbinantį pareiškimą – sostinė iš Džakartos bus perkelta. Šis sprendimas patvirtino dešimtmečius vyravusius perspėjimus apie katastrofinę potvynių riziką mieste, kurią lemia smenganti žemė ir kylantis jūros lygis.

Nors Džakarta yra išskirtinai jautri kylančio jūros lygio problemai, ji taip pat yra svarbus perspėjimas šimtams kitų didžiųjų pasaulio miestų.

Priimdamas šį sprendimą Indonezijos prezidentas Joko Widodo sakė, kad perkėlimas yra būtinas atsižvelgiant į tai, kad akistatoje su aplinkos grėsmėmis miestas nebesugeba išlaikyti savo milžiniškos populiacijos, o nerimą kelia ir susidarančios eismo spūstys bei vandens trūkumai.

Visgi, nerimą keliančių problemų viršūnėje atsiduria ir faktas, kad miestas skęsta. Šis fenomenas dar vadinamas subsidencija arba nusėdimu. Per paskutinius 30 metų Džakarta nusėdo jau daugiau nei 3 metrus, o ši bėda tik paūmėjo tirpstant didžiausiems pasaulio ledynams, rašo washingtonpost.com.

Tokių miestų yra ir daugiau

Džakarta yra ekstremalus atvejis, tuo pačiu – unikalus. Jungtinėse Amerikos valstijose didieji miestai, tokie kaip Naujasis Orleanas ir Norfolkas, taip pat smenga tačiau toli gražu ne taip greitai.

Bet kuriuo atveju, visi pakrantėse įsikūrę miestai turi susidurti su kylančių jūrų realybe. Nebegalima gaišti laiko, kuomet kalbama apie planavimą bei prisitaikymą prie šios grėsmės.

Nors Majamis dažnai minimas, kaip didžiausiame pavojuje atsidūręs miestas, visgi esama ir kitų pavyzdžių, kur gyvena gausesnės žmonių populiacijos.

Tarp šių miestų ir Mumbajus bei Kalkuta Indijoje, Šanchajus, Lagosas Nigerijoje, Bangladešo sostinė Daka, Bankokas, Kopenhaga, Tokijas, Londonas, Hiustonas ir Tampa.

Iš tiesų, tūkstančiai pakrančių miestų ir kaimo bendruomenių visame pasaulyje ne tik yra pavojuje, bet ir jau dabar susiduria su padažnėjusiais potvyniais.

Besipučiantys vandenynai reikalauja iš mūsų dabar pat pradėti kurti ir investuoti į savo ateitį.

Naujausios vidutinio globalaus jūros lygio kilimo projekcijos šiam amžiui varijuoja nuo maždaug 1 iki beveik 2,5 metrų. Žemesniojo lygio išlaikymas stipriai priklauso nuo ekstremalių globalių pastangų sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas, o tai turėtų gerokai viršyti mūsų dabartinius veiksmus.

Vis dėlto, vos 0,3 m. pakilęs jūros lygis gali dramatiškai sustiprinti potvynius, vykstančius pakrantėse. Pavojuje atsiduria šimtai milijonų žmonių.

Indonezijos sprendimas būti proaktyviais yra pavyzdys ir kitiems. Vietoje to, kad šimtai milijonų dolerių būtų išleidžiama beprasmėms pastangoms apsaugoti Džakartą nuo dešimčių pro ją tekančių upių, bus investuojama į naujo sostinės miesto kūrimą ir tvarią jo ateitį.

Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos valstijose, vyriausybės agentūra „United States Army Corps of Engineers“, neseniai paskelbė, kad kylančio jūros lygmens ir nusėdimo kombinacija, Naujojo Orleano dambų tvarkymui vos per ketverius metus pareikalaus 14 milijardų JAV dolerių.

Agresyvus anglies emisijų sumažinimas galėtų padėti išvengti blogiausio scenarijaus, tačiau, ko gero, jūros lygio kilimas šį amžių negalės būtų sustabdytas. Planeta taip sušilusi, kad artimiausius šimtmečius ledynai toliau tirps.

Naujoji realybė

Indonezijos sostinės perkėlimo sprendimas iliustruoja naująją realybę, leidžiančią žmonėms iš tiesų investuoti į ateitį. Atėjo pats metas pakrančių bendruomenėms imti planuoti ateitį.

Jūra kyla. Mes privalome kilti drauge.

Gismeteo.lt