PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Birželio 30 d. 16:24

Kybartiškis Vytas Grudzinskas: gyvendamas prie Kaliningrado niekada negali būti ramus

Vilkaviškis

Pixabay.com nuotr.

Viktorija KundrotaitėŠaltinis: CNN


238991

Amerikos žinių kanalas CNN susidomėjo šiuo metu Lietuvai daugiausia nerimo keliančia sritimi – Suvalkų koridoriumi. Vienas iš miestelių, besiribojančių su Kaliningrado sritimi – Kybartai. Kalbintas kybartiškis Vytas Grudzinskas ir karinių pajėgų atstovai CNN žurnalistams atskleidžia, su kokiais iššūkiais susiduria taip arti prie galimos grėsmės gyvenantys žmonės.

59 metų kybartiškis Vytas Grudzinskas sako, kad gyvenant prie tokio agresoriaus kaip Rusija, niekada negali būti ramus. Jis pats, gyvenantis prie pat karių šaudyklos, mato juos iš savo nuosavo namo kiemo. „Geriausiai kareivius matau naktį“, – sakė jis, rodydamas į žalią lopinėlį už kaimyno sodo. „Jie turi šaudyklą, kurią naudoja ten, už to lauko. Po pietų galima girdėti šaudant“, – pridėjo kybartiškis. V. Grudzinskas turi savo ginklą – kulkosvaidį, kurį laiko užrakintą spintoje, kad būtų visada po ranka, nes jo sarginis šuo, Maltos terjeras, mūšyje gali būti ne toks efektyvus, – pajuokavo pašnekovas.

Nedidelis Kybartų miestas, kuriame gyvena V. Grudzinskas, yra tiek NATO, tiek Europos Sąjungos viduje, tačiau tai yra silpniausia NATO vieta Baltijos regione – ją užėmus, Lietuva, Latvija ir Estija būtų atskirtos nuo pagrindinių NATO pajėgų Europoje.

Šis maždaug 80 kilometrų dydžio ruožas yra įspraustas tarp stipriai įtvirtintos, branduoliniais ginklais apsirūpinusios Rusijos, Kaliningrado ir jų sąjungininkės Baltarusijos.

Baiminamasi, kad jei Ukraina pralaimė karą, Rusija ei toliau ir galėtų per kelias dienas užimti Baltijos šalis.

Šioje Europos dalyje dar gilūs sovietinės okupacijos randai. Dešimtys tūkstančių Baltijos šalių piliečių 1940–1950 m. buvo priverstinai ištremti į Sibire ir tolimojoje šiaurėje esančius gulagus. Priverčiamojo darbo stovyklose žuvo beveik 30 tūkst. lietuvių kalinių. „Mano tėvas 15-os metų buvo išsiųstas į Sachaliną Rusijos tolimuosiuose vakaruose“, – sako V. Grudzinskas. „Kad išgyventų, jis pirmus metus valgė žolę“.

Kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą, V. Grudzinskas prisijungė prie Lietuvos savanorių pajėgų – Šaulių – ir griebė į rankas ginklą savo paties kieme. Tai reiškia, kad jis būtų pirmojoje gynybos linijoje, jei Kremliaus kariai, dislokuoti vos už 20 metrų Rusijos eksklave, įžengtų į NATO teritoriją.

„Kaip tu gali pasitikėti Rusija? Su tokia, kaip mūsų istorija?“ – klausia jis. „Žinoma, aš bijau. Kaip nebijosi?“ – prideda V. Grudzinskas. „Čia gyvena mano šeima. Šį namą pastačiau plikomis rankomis.“

fotoo.png

Pasak šaulių 4-osios rinktinės vado Egidijaus Papeckio, nuo tada, kai Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą, šaulių sąjungos savanorių skaičius kiekvieną mėnesį didėja dešimt kartų.

Šaulių sąjungai ginkluotę daugiausia dovanoja Lietuvos kariuomenė, ji tiekiama pasitelkus finansavimą. Savo būstinėje, Marijampolėje, E. Papeckys demonstruoja dalį savo turimo arsenalo – automatus, šautuvus ir granatsvaidžius. 51 metų vyras taip pat labai norėtų išvengti grįžimo prie Rusijos valdžios. Jo tėvas, kaip ir žmonos artimieji, buvo išsiųstas į Sibirą. „Mes prisimename sovietų okupaciją ir nebenorime to patirti. Esame laisvi žmonės“, – sakė E. Papeckys.

Kaimyniniame Kalvarijos mieste šaulių 103-iųjų metinių proga surengtoje priesaikos ceremonijoje naujasis narys Karolis Baranauskas sakė, kad organizacija visada domėjosi, tačiau karas Ukrainoje jį paskatino veikti. Nors jis gimė 1990 m., kaip tik tuo metu, kai Lietuva tapo nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, jis teigia, jog kiekvienas lietuvis puikiai žino, kokią grėsmę kelia Rusija. Tai įrodo ir paskutiniai įvykiai“.

Be pavadinimo.png

Siekdama geriau apsaugoti Baltijos šalis, NATO radikaliai pakeitė savo gynybos planavimą šioje pasaulio dalyje ir šią savaitę Madride įvykusiame viršūnių susitikime paskelbė, kad padidins savo buvimą regione tiek, kad galėtų atremti bet kokią ataką realiu laiku, o ne siųstų karius, kurie kovotų dėl jau užimtos teritorijos. Tai reikš tūkstančiais daugiau karių, kuriuos Lietuva norėtų dislokuoti aplink beveik 1000 kilometrų ilgio sieną su Baltarusija ir Rusija.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius pripažįsta, kad tokių karių atsiradimas gali užtrukti dvejus metus. Tačiau jis sutinka, kad dabar svarbiausia atnaujinti karines pajėgas Suvalkuose. M. Abukevičiaus teigimu, koridorius, dar vadinamas „Suvalkų spraga“, visada kėlė nerimą. Tai Baltijos šalių ir NATO „silpnoji vieta“. „Esant dabartinei situacijai, pažeidžiamumą suprantame daug aiškiau“, – sakė jis antradienį CNN interviu Gynybos ministerijoje, Vilniuje.

Manau, kad NATO tai supranta ir priima reikiamus sprendimus“, – sakė jis. „Labai tikiuosi, kad šią savaitę vyksiantis NATO viršūnių susitikimas duos labai stiprų atsaką ir aiškią kryptį, kur turėtų eiti ilgalaikė NATO adaptacija.“