Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai

Iš miesto ir jo istorijos, iš meno amžinybės alsavimo ir gamtos begalybės įkvėpimo semiasi ne tik žmonės, bet ir kūrybinės įstaigos. Jau netrukus, balandžio 20 d., naujojo pastato duris atversiantis moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato 2024-ųjų repertuarą.

Teatro kuriamas kokybės ženklas – aukšto profesionalumo pastatymai ir  amžinasis meno alsavimas, savyje vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą,  pajūrio kraštovaizdį ir teatro pastato architektūrą bei vidaus interjerą. Nors teatro atidarymo gala koncerto vyksiančio balandžio 20-ąją detalės dar neatskleidžiamos, norinčiųjų apsilankyti netrūksta. Taip jau būna su istoriniais, kartą per kelis šimtmečius vykstančiais renginiais!

Pasaulyje pripažintų kūrinių banga

Gegužės 17 d. teatras publiką kviečia į iškilmingą baleto gala koncertą, dedikuotą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui. Koncerto programoje - talentingi KVMT baleto trupės artistai bei svečiai iš garsių Europos ir Baltijos šalių teatrų.

Šokio spektakliai –  „Sapnai ir kaktusai” žiūrovų naujojo teatro scenoje lauks balandžio 27 ir 28 d., o  du vienaveiksmiai šokio spektakliai „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“  - gegužės 10 ir 11 dienomis.

„Sapnai ir kaktusai“ Klaipėdoje tapo pirmuoju žinomo choreografo Alexanderio Ekmano (Švedija) pastatymu Baltijos šalyse. Kaip minėjo šokio kritikė Sigita Ivaškaitė, „Ekmano darbas ir jo reikalavimai atveria stipresniąją Klaipėdos muzikinio teatro šokėjų pusę – ritmiškumą ir sinchroniškumą (...). Griežta ritminė struktūra, kampuotos, lyg kaktusai dygios šokio pozos, galbūt mažiau artimos „Žizel“ plastiką tobulinantiems baleto artistams, sėkmingai „limpa“ dabartinei Klaipėdos trupei, kurios repertuaras, mano manymu, dėsningai formuojamas šiuolaikinio baleto kryptimi. („Atsparūs laikui „Kaktusai“, jau matyti „Sapnai“ ir daugiau...“ (www.menufaktura.lt)).

Vienas ryškiausių Europos šiuolaikinio šokio kūrėjų, choreografas ir Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovas Edwardas Clugas pripažinimą visame pasaulyje pelnė savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba ir netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis. Klaipėdos festivalio scenoje elinge E. Clugas debiutavo dviem vienaveiksmiais baletais, kuriuos jungia pasakojimas apie moteris ir jų nepaprastą stiprybę – „Šventasis pavasaris“ ir „Stabat Mater“. 2022 M. kovą KVMT baleto trupei už vienaveiksmius šokio spektaklius „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“ skirta „Padėkos kaukė“, nominacija Metų teatro meno kūrybinė komanda. Spektaklis yra perkeliamas į naujojo teatro sceną. Jis tampa iššūkiu baleto artistams bei pastatymų tarnybai, nes spektaklio siužetas pasakojamas vandeniu užlietoje scenoje. Tačiau būtent šis netikėtumas suteikė ir suteiks daugybę neišdildomų įspūdžių žiūrovams. Gegužės 10 ir 11 dienomis turėsime galimybę pamatyti kaip vandens stichija užlieja ir naujojo teatro pastato sceną.

Ant aukščiausios bangos keteros

Spalio 4,5,6 dienomis Klaipėdos, Lietuvos ir Europos žiūrovus kviečia Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera. Šios unikalios premjeros režisierių buvo nuspręsta atrinkti konkurso keliu – 2023 m. rudenį teatras skelbė konkursą Ph. Glasso operos „Kelionė“ režisieriui ir kūrybinės komandos nariams atrinkti. Dalyvauti konkurse buvo kviečiami profesionalūs režisieriai, turintys darbo muzikiniame teatre patirtį. Konkursas sulaukė didelio susidomėjimo – buvo gautos net 43 paraiškos iš Lietuvos ir užsienio šalių – Italijos, Vokietijos, D. Britanijos, Lenkijos, Meksikos, Ispanijos ir kt. Konkurso laimėtojai bus paskelbti artimiausiu metu. Bilietai į šią premjerą tirpsta taip sparčiai, kaip ir laikas likęs iki premjeros!

Lapkričio 29, 30 dienomis publikos laukia šokio spektaklio „Legenda“ premjera, kurią ruošia žinomi kūrėjai: choreografas iš Slovėnijos, KVMT baleto trupės meno vadovas Gaj Žmavc,  kompozitorius Antanas Jasenka, scenografė Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, grimo dailininkė Aira Braždienė.

Gyvuos ir naujojo teatro scenoje

Balandžio 25, 26 d. į naujojo teatro sceną sugrįžta G. Donizetti komiška opera „Pulko duktė“, atnešusi garbingus apdovanojimus pagrindinio Mari vaidmens atlikėjoms: operos solistei Linai Dambrauskaitei skirtas „Auksinis scenos kryžius“ (2022 m.), o operos solistei Ritai Petrauskaitei „Pagauk bangą“ (2022 m.). Liepos 13, 14 d., ir net Naujųjų metų vakarą, jūsų lauks J. Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“, birželio 7, 8 d. šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“, atnešęs  „Auksinį scenos kryžių“ (2023 m.) už šviesų dizainą Andriui Stasiuliui. Gegužės 11 ir 12 d. „Marių“ salėje lauks vienas naujausių pastatymų – G. Donizetti komiškos operos „Meilės eliksyras“ kamerinė versija.

Svarbi sukaktis

Stanislavo Domarko 85 metų sukakčiai skirtas koncertas „Vivat, Maestro!“ klausytojų „Jūros“ salėje lauks gegužės 30 d. 18.30 val. „Gyvenimas – ne muzika. Labai sunku jį įvertinti. Draugais vadinu absoliučiai visus kūrybinėje veikloje sutiktus žmones. Visi man vienodai brangūs, vienodai formavo mane kaip asmenybę. Ir aš labai dėkingas savo gyvenimo pakeleiviams“, – teigia iki šio vienintelis KVMT garbės dirigentas S. Domarkas, garsėjantis daugybe reikšmingų darbų bei neblėstančia meile operetėms. Šio žanro kūriniai suskambės ir maestro jubiliejui skirtame koncerte. S. Domarkas – svarbi Muzikinio teatro istorijos dalis, tad visus kviečiame tądien kartu sušukti „Vivat, Maestro!“.

Istorijos banga užlies ne tik Klaipėdą

Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ – išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. pristatomas Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d. 17 val. – Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti skirtą istorijų operą, KVMT užsakymu parašė net keturi Klaipėdos kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas, libretą sukūrė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Aušra Krasauskaitė. Operos dramaturgijos centrinės ašys – Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – žmogus, tikėjimas, kalba. Šiandien, neramaus pasaulio kontekste, šios tiesos svarbios kaip niekada.

Gegužės 19 d. 15 val. Jūros vardu pavadintoje didžiojoje naujojo teatro salėje bus pristatytas kitas didžiulio pasididžiavimo vertas istorinis kūrinys – Alvido Remesos oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“. Pasaulinė kūrinio premjera, 2022 m. įvykusi istorinėje piliavietėje, buvo skirta Klaipėdos miesto 770-ajam gimtadieniui. Oratorijos pastatymo kūrėjų ir premjeros atlikėjų komanda išskirtinai klaipėdietiška: muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė. Oratorijos libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM. Tai sakmė apie Klaipėdą, jos atradimą, pažinimą, pasitikėjimą, meilę ir pasišventimą šiai vietai tarnauti savo darbais. Oratorija rodyta tik kartą, tad didžiulio būrio gerbėjų lūkestis išvysti šį kūrinį scenoje pagaliau išsipildys!

Laukiama ir mažųjų žiūrovų

Jaunųjų teatro gerbėjų lauks daug staigmenų, kol kas repertuare tik birželio 1-ąją rodoma mažųjų pamėgta J. Gaižausko edukacinė opera vaikams „Buratinas. Šis spektaklis jaunuosius teatro žiūrovus supažindins su nauju teatro pastatu ir „Marių“ sale, kuri numačiusi ir daugiau staigmenų mažiesiems. Kviečiame sekti mūsų repertuarą, socialinius tinklus, kur bus paskelbtos ir edukacinės programos, ekskursijos naujame pastate.

Naujas teatro pastatas – išsipildžiusi svajonė, kurios siekė ir laukė meno kolektyvai gyvendami ir kurdami sudėtingomis sąlygomis. Pagaliau menininkai kurs unikalius projektus naujame teatro pastate.  

Teatro kolektyvas ilgus penkerius metus repetavo skirtingose Klaipėdos miesto erdvėse ir visą šį laiką rodė spektaklius, rengė didžiulio Lietuvos žiūrovų dėmesio ir palankaus meno kritikų vertinimo ir tarptautinio pripažinimo sulaukusias premjeras. Pagaliau visi šie spektakliai persikelia į naujojo teatro sales su skambiais ir romantiškais Jūros bei Marių pavadinimais.