Kūrybiškumo stovykla jaunimui: trijų dienų kelionė į save

Birželio 25–27 dienomis Tabariškių kaime vyko kūrybiškumo stovykla jaunimui, kurią organizavo Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras. Stovykla subūrė dešimt 14 – 16 metų jaunuolių, kurie leido laiką drauge kupini kūrybos, emocijų ir tikro ryšio. Ši stovykla buvo finansuojama Šalčininkų rajono savivaldybės 2025 m. jaunimo projektų programos lėšomis.

Pagrindinis stovyklos tikslas buvo skatinti jaunimo integraciją į kultūrinį ir socialinį gyvenimą, suteikti galimybę saviraiškai ir padėti įgyvendinti kūrybines idėjas prasmingai leidžiant laiką. Jaunimo darbuotoja ir stovyklos vadovė Viktorija Kolendo teigia, kad šiuolaikiniam jaunimui itin svarbu padėti atsiskleisti be spaudimo ir išorinių dirgiklių.

„Vienas iš didžiausių stovyklos iššūkių - telefonų ribojimą. Vis dažniau pastebime, kad jaunuoliai traktuoja telefonus kaip trečią ranką ir jaučia priklausomybę. Kaip jaunimo darbuotojos mano tikslas buvo skatinti savarankiškumą ir per patirtį keisti šį įprotį. Kai smegenys ima nuobodžiauti - dažnas iškart griebiasi telefono, o čia jaunuoliai suprato, kad yra kitų pasirinkimų: jie kūrė, generavo naujas idėjas, bendravo gyvai, geriau jautė savo ir kitų emocijas. Jaunuoliai iš anksto žinojo apie telefonų ribojimą, todėl labai nudžiugino, kad pasiruošė - atsivežė laikrodžius, net skaitmeninius fotoaparatus. Tikiu, kad šios patirtys išliks jų atmintyje ilgam“, – apie stovyklą pasakoja jaunimo darbuotoja Viktorija Kolendo.

Antrąją dieną rytas prasidėjo bendra mankšta ir savarankiškais pusryčiais – jaunuoliai patys gamino, dalinosi pareigomis, tvarkėsi. Vėliau vyko teatriniai žaidimai, padedantys atsipalaiduoti, išlaisvinti kūną, balsą, emocijas. Dienos viduryje stovyklos dalyvius aplankė menininkė iš Gdansko Anna Szpadzińska-Koss. Ji vedė kūrybines dirbtuves „Mano portretas – kelionė į mano vidų“. Jaunuoliai kūrė savo portretus per simbolius, spalvas, nuotaikas, tekstūras. Kūryba buvo abstrakti – kiekvienas darbas atspindėjo ne fizinę išvaizdą, o vidinę būseną. Menininkė drąsino jaunuolius nelyginti savo kūrinių su kitų darbais, o priimti save tokį, koks esi.

„Čia susirinko nuostabūs žmonės. Labai jaučiu stiprų palaikymą iš jaunimo darbuotojos. Čia niekas manęs nevertino, nekritikavo, jaučiausi visiškai saugi, galėjau būti savimi, ramiai ir laisvai kurti“, – savo įžvalgomis dalijosi viena iš stovyklos dalyvių Evelina Lavrijaniec. 

Po dirbtuvių vyko žygis po Tabariškių apylinkes. Jaunuoliai aplankė Anos Krepštul kapavietę, bažnyčią, koplyčią, o pakeliui vykdė kūrybines užduotis gamtoje. Vakare surengtas bendrystės vakaras – jaunuoliai kepė dešreles, valgė lauke, kalbėjosi prie laužo, žaidė, dalijosi įspūdžiais ir daug juokėsi.

Trečiąją dieną jaunuoliai lankėsi Anos Krepštul muziejuje. Jie susipažino su šios ypatingos menininkės gyvenimu ir kūryba. Aplinka, kurioje gyveno ir kūrė dailininkė, paliko jaunuoliams gilų įspūdį.

„Maniau, kad niekas nebestebins ir nebus ką veikti, bet labai klydau. Viskas buvo apgalvota iki smulkmenų. Nebuvo kada nuobodžiauti. Gaila, kad viskas taip greitai baigėsi – trys dienos tikrai per trumpai“, – įspūdžiais dalijosi Joana Pristavko.

Stovyklos pabaigoje jaunuoliai dalijosi nuoširdžiomis įžvalgomis – džiaugėsi jaukia, palaikančia atmosfera, naujomis draugystėmis ir galimybe būti savimi, nebijoti atsiskleisti. Viena iš užduočių buvo parašyti padėką arba komplimentą kiekvienam grupės nariui – tai tapo ypatingu emociniu momentu. Kiekvienas jaunuolis išvyko namo ne tik praturtėjęs asmenine patirtimi, bet ir su šiltais, įkvepiančiais bendraamžių žodžiais, kurie stiprino pasitikėjimą savimi.