Kurtuvėnų regioninio parko direkcija atsisveikina

Nuo liepos 1 d. panaikintos šalies regioninių parkų direkcijos, įsteigtos keturios nacionalinės direkcijos: Žemaitijos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos ir Dzūkijos–Suvalkijos. Paskirti ir jų vadovai. Kurtuvėnų regioninis parkas priskirtas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai. Ar tai pasiteisins, kol kas negali pasakyti niekas.

Parodys laikas

Birželio 30 d. buvo paskutinė darbo diena regioniniams parkams. Nuo liepos 1 d. darbą pradėjo keturios nacionalinės regioninių parkų direkcijos. Štai Kurtuvėnų regioninis parkas priskirtas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai. Iš viso 29 regioninių parkų ir rezervatų direkcijos sujungtos į keturias regionų direkcijas.

Aplinkos ministerija biurokratine kalba nurodo, kad pagrindiniai pertvarkos tikslai – efektyvesnis priskirtų funkcijų vykdymas, pasiruošimas ateities iššūkiams, optimali institucijų struktūra. Kartu siekiama užtikrinti efektyvų šiai sistemai pavestų funkcijų vykdymą, numatyti sąlygas papildomų žaliojo kurso tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.

Žmonių kalba tai reiškia, kad mažinamas biurokratinis aparatas, sudaromos sąlygos specialistams bendradarbiauti tarpusavyje.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos dabar jau buvęs vadovas Rimvydas Tamulaitis Etaplius.lt teigė, kad tik laikas parodys, ar ši reforma pasiteisins. Kalbėjomės su ilgamečiu vadovu dar prieš liepos 1-ąją. Pašnekovo teigimu, įgyvendinus reformą, įvairių parkų specialistai galės paprasčiau bendradarbiauti tarpusavyje.

„Parkai turi ekologus. Dabar jie galės specializuotis konkrečiose srityse, bendradarbiauti tarpusavyje, keistis informacija. Tačiau tik laikas parodys, ar ši reforma pasiteisins“, – kalbėjo R. Tamulaitis.

Paskyrė vadovus

Ministerija dar iki reformos įgyvendinimo parengė visuomenei klausimų ir atsakymų puslapį, todėl plačiau Etaplius.lt Ministerijos specialistai nekomentavo. Apsiribojo atsiųsdami jau paruoštą informaciją. Ten nurodyta, kad paskirti ir direkcijų vadovai.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Mindaugas Balčiūnas, anksčiau vadovavęs Žagarės regioniniam parkui. Saugomų teritorijų sistemoje M. Balčiūnas dirba nuo 2005 m. Jis yra baigęs Miškininkystę Lietuvos žemės ūkio universitete, gerai išmano saugomų teritorijų problematiką, aktualijas bei perspektyvas.

Kaip nurodo Ministerija, M. Balčiūnas daug prisidėjo prie Žagarės miestelio atsinaujinimo, ten įvykdyta daug vietinių ir tarptautinių gamtosaugos projektų, Žagarės regioninį parką išgarsino ir populiarusis vyšnių festivalis. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija įsikurs Varnių regioniniame parke, Ožtakiuose, Dumbrių g. 3.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos – Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos – Darius Nicius. Šiose saugomų teritorijų direkcijose jau išrinkti ir direktoriaus pavaduotojai, kiti atsakingi specialistai.

Sujungia direkcijas

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija turėtų sujungti Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos ir Sirvėtos regioninių parkų direkcijas.

Dzūkijos saugomų teritorijų direkcija turėtų sujungti Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio regioninių parkų ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijas.

Į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją siūloma sujungti Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno regioninių parkų ir Viešvilės valstybinio rezervato direkcijas.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija turėtų sujungti Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės regioninių parkų ir Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas.

Darbuotojų nemažina

Ministerija nurodo, kad darbuotojų skaičius direkcijose nesikeis – nei didės, nei mažės. Dėl sujungimo sumažėjus bendrųjų funkcijų (įskaitant vadovų) pareigybių, numatoma esamiems darbuotojams siūlyti kitas darbo vietas, jei reikalinga – persikvalifikuojant, pasirenkant darbo vietą. Su esamais specialistais, darbuotojais tariamasi ir diskutuojama.

Sumažinus bendrųjų funkcijų pareigybių skaičių, didinamas specializuotų kvalifikacijų (ekologų, kraštotvarkininkų, kultūrologų) pareigybių skaičius, kiek mažiau (bet taip pat padidinamas) – darbo su visuomene pareigybių ir darbininkiškų pareigybių skaičius, išsaugant darbo vietas regionuose. Sujungus direkcijas, centrinių administracijų kurti (numatant naujas patalpas ir kt.) neplanuojama, esami darbuotojai, nekeisdami darbo vietos, galės pretenduoti į didesnės direkcijos bendrųjų funkcijų ir kitas pareigybes.

Žirgynas išliks

Įvairūs regioniniai parkai iki šiol turėjo tik jiems būdingus darinius, lankytojams teikė specifines paslaugas, edukacijas. Pavyzdžiui, Kurtuvėnų regioniniame parke veikia žirgynas.

R. Tamulaitis patikino, kad po įgyvendintos reformos tokių darinių naikinti nežadama. Pasak pašnekovo, reformuojama tik juridinė struktūra.

Kaip nurodo Ministerija, pertvarkos pasiūlymai iki jų patvirtinimo ir teikimo Vyriausybės pritarimui buvo pristatyti bei aptarti Lietuvos savivaldybių asociacijoje, dalyvaujant savivaldybių merams, taip pat buvo įvertintos raštu gautos savivaldybių pastabos, daugiausia susijusios su bendradarbiavimo ir teritorijų tvarkymo sąlygomis, kurios nebus pablogintos, o kaip tik sustiprintos papildomais pajėgumais ir kitomis sistemingomis priemonėmis.

Saugomų teritorijų lankytojų centrai bei gamtos mokyklos dirbs ir toliau, vykdys edukacijas ir gamtosauginius renginius. Naujose direkcijose bus užtikrinta galimybė tęsti prasidėjusius ir vykdyti naujus projektus, susijusius su konkrečia saugoma teritorija ar jos dalimi, esančia konkrečioje savivaldybėje.