Kurių žaliųjų atliekų negalima palikti sode?

Rudens sezonas kiekvieną kartą tampa nemenku iššūkiu sodininkams ir daržininkams. Ilgas sąrašas darbų, kuriuos reikia atlikti, ne tik spėti laiku nuimti derlių, tačiau ir pasirūpinti liekančiomis žaliosiomis atliekomis. Žinoma apželdinimo kursų organizatorė Lina Liubertaitė dalijasi, kad žmonės, gyvenantys sodų bendrijose, rudens pradžioje dažnai susiduria su žaliųjų atliekų sunaikinimo problema – kompostinės jau būna užsipildžiusios arba jų išvis neturi, o žaliųjų atliekų negalima nei deginti, nei mesti į bendrųjų atliekų konteinerius. 

Svarbu pasirūpinti veja 

„Žmonėms atrodo, kad didžiausias dėmesys vejai skiriamas pavasarį, tada, kai ją reikia atgaivinti po žiemos, kai matome daugiausiai problemų: ji negraži, kai kur išnykusi. Tačiau antroje vasaros pusėje ir rudenį veja dėmesio beveik negauna, o tai yra neteisinga. Šienavimo reguliarumas turi išlikti: jei vasarą šienaujama kartą per savaitę, tai ir rudenį reikia taip daryti, nes šaknys turi vystytis toliau, tvirtėti ir pasiruošti žiemojimui“, – sako L. Liubertaitė. 

Nors veja nebeauga taip intensyviai kaip pavasarį, tačiau žaliosios masės, kuri nušienaujama, lieka labai daug. L. Liubertaitė dalijasi, kad dienos rudenį lietingesnės, todėl nušienautą žolę į kompostą reikia dėti plonesniais sluoksniais, o pirmiausia šiek tiek apvytinti, kad nesušustų. O tą labai sudėtinga padaryti, nes rudenį dažnai lyja. 

„Žolės atliekas, nugenėtas šakas, supuvusius obuolius, kitas žaliąsias atliekas, o ypač rudeninius lapus galima krauti į didmaišius. Tai vienas patogiausių sprendimų, kai nėra kompostinės ar specialaus žaliųjų atliekų konteinerio, o didelis jų kiekis susidaro nereguliariai. Tik reikia prisiminti, kad žaliosios atliekos turi būti kaupiamos atskirame didmaišyje ir nesumaišomos su kitomis atliekomis, kadangi po surinkimo skirtingų tipų atliekos ir tvarkomos skirtingai. Viename maiše telpa iki 800 kg atliekų, o užsakyti jo išvežimą labai paprasta – užtenka su mumis susisiekti telefonu“, – sako „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė.

Pasak L. Liubertaitės, daugeliui žmonių kyla klausimas, ką daryti su prikritusiais lapais. Vieni šeimininkai džiaugiasi gražiu vaizdu, kiti piktinasi, kad daug darbo. Medžių lapai –  puikus komposto šaltinis, vertybė, kuri gali grįžti į sklypą atgal. Juos galima sugrėbti po gyvatvorėmis, bet jokiu būdu nepalikti nukritusių lapų ant vejos, nes kai bus sniego, po juo likę lapai ant žolės pradės irti ir ta vieta gali būti pažeista. 

Obuolių „mumijų“ žala 

Derliaus nuėmimas vienas svarbiausių darbų sode. „Antroje metų pusėje tikrai turime daug derliaus ir reikia tvarkingai laiku nuimti ir viską susandėliuoti. Ankstyvąsias daržoves stengiamės suvartoti greitai, nes jos greitai užauga, bet ir greitai sugenda, pavyzdžiui, ankstyvųjų veislių obuoliai, kriaušės, slyvos, moliūgai, morkos, pomidorai“, – pasakoja L. Liubertaitė. 

Lina atkreipia dėmesį, kad nuimant derlių svarbu įvertinti, ar likusi augalo dalis yra sveika, ar pažeista ligų, kenkėjų: „Geriausias pavyzdys yra su pomidorais. Jei jie sveiki, tai po pomidorų derliaus, likusias augalo dalis galima mesti į kompostą ir turėsime natūralios, organinės trąšos. Bet jeigu buvo ligų, pavyzdžiui, pomidorų maras, tada jokiu būdu negalima mesti į kompostinę, nes taip vėliau tik paskleisime užkratą po visą savo sklypą ir kitais metais. Teisingiausia užkrėstomis žaliosiomis atliekomis atsikratyti jas išvežant.“

L. Liubertaitė dalijasi dar vienu patarimu, kad svarbu nepalikti supuvusių vaisių ant medžių per žiemą: „Tokie vaisiai vadinami „mumijomis“ ir būna, kad išsilaiko per visą žiemą. Jei vaisiai sveiki ir gražūs, tai viskas gerai, galima palikti pasimaitinti paukščiams, tačiau jei supuvę ir susiraukšlėję, gali būti ligų šaltiniu. Svarbu „mumijas“ nurinkti ir išvežti iš savo sklypo, kad nepakenktumėme savo medžiams.“

Genėjimas būtinas ir rudenį 

Dažnai klystama galvojant, kad gyvatvores reikia genėti tik pavasarį. „Sakoma, kad pavasarinis genėjimas yra tam, kad paskatintume kuo didesnį šakojimą, kad gyvatvorė būtų tankesnė, o rudeninis – skirtas grožiui. Jeigu norima išlaikyti gražią gyvatvorės formą, tai paskutinis genėjimo kartas turėtų būti rudenį. Rudenį nesutvarkius gyvatvorės, ji bus negraži iki pavasarinio naujo augimo“, – paaiškina L. Liubertaitė. 

Taip pat svarbu nepamiršti gėlynų ir pašalinti auginamas vienmetes gėles, jei pakandus šalnoms jos suglemba ir tampa nedekoratyvios. Pasak L. Liubertaitės, tai yra didelis darbas ir susidaro labai daug likučių augalų vienu metu, kurių išmetimu reikia atsakingai pasirūpinti. Daugiametes gėles galima palikti ir per žiemą, tačiau mėgstantys tvarką dažniausiai visada susitvarko rudenį ir pašalina, išrenka tuos augalus, kurie nebepuošia gėlyno. 

Dar vienas darbas prieš šaltąjį sezoną, kurį būtina atlikti – tai generalinis šiltnamio tvarkymas: išnešti visus augalus, kurie ten augo, ir atkreipti dėmesį ar jie buvo sveiki, ar derlius baigtas dėl ligos atsiradimo. Antruoju atveju atliekas būtina išvežti iš sodo ir neskleisti užkrato. „Apskritai rudenį žaliųjų atliekų prisikaupia tikrai daug. Deja, dažnai jas randame ir buitinių ar pakuočių atliekų konteineriuose, nors žaliąsias atliekas čia mesti draudžia atliekų tvarkymo taisyklės.  Ne mažesnė žala daroma deginant atliekas. Deginami lapai ar kitos žaliosios atliekos išskiria kietąsias daleles, kurios teršia orą ir kenkia žmonių sveikatai. Netinkamai prižiūrima ugnis gali lengvai išplisti, sukelti gaisrus, be to atliekų deginimas nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų užtraukia administracinę atsakomybę – baudą iki 350 eurų“, –  primena „Ecoservice“ atstovė D. Skrupskelienė.