Kurioje vietoje įkaitų klausimas?

Izraelio valstybės palestiniečių teroristų grupuotei „Hamas“ š. m. spalį paskelbtas karas vyksta jau beveik 80 dienų. Jo metu žuvo beveik pusantro šimto žydų karių ir, kaip tvirtina „Hamas“ kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerija Gazos Ruože, dešimtys tūkstančių palestiniečių.

Teroristų žinioje vis dar tebėra daugiau nei 130 teroro išpuolio metu pagrobtų izraeliečių įkaitų, tarp kurių moterys, vaikai, senjorai ir kariškiai.

Išlaisvinti juos – vienas pagrindinių deklaruojamų Izraelio kariuomenės vykdomos karinės operacijos tikslų. Šalia kito, kuris įvardijamas kaip „Hamas“ grupuotės ir jos režimo visiškas sunaikinimas, įskaitant fizinį „Hamas“ lyderių sumedžiojimą „bet kur pasaulyje“.

Taip teigia oficialieji Izraelio lyderiai (taip pat ir premjeras Benjaminas Netanjahu) ir kariuomenės atstovai.

Prieš porą savaičių kelias dienas trukusių paliaubų metu Izraeliui pavyko išlaisvinti daugiau nei šimtą pagrobtų įkaitų (Izraelio piliečių bei užsieniečių). Nuosaikios nuomonės tebesilaikantieji tvirtina, esą tik dar vienos paliaubos gali padėti pagrobtuosius išvaduoti, mainant juos į Izraelio kalėjime laikomus palestiniečių kalinius. Oficialios pozicijos rėmėjams tokia nuomonė nepatinka. Jie tvirtina, kad tik kariniai smūgiai gali priversti „Hamas“ derėtis dėl įkaitų išlaisvinimo.

Tačiau tiesa yra tokia, kad nuo pat karo operacijos pradžios Izraelio kariuomenei jėga pavyko išlaisvinti tik vieną įkaitę – moterį kariškę. Maždaug prieš savaitę kita tų pačių įkaitų drama baigėsi tragedija. Trys tarp pagrobtųjų buvę Izraelio kariškiai kažin kaip sugebėjo išsilaisvinti nuo savo saugotųjų. Jie sugebėjo atrasti baltą audeklą ir išsirengę ligi pusės (kad Izraelio pajėgos neįtartų jų turint savižudiškų kėslų) ėjo link kariuomenės pozicijų, šaukdami hebrajų kalba, kad yra saviškiai. Tačiau ilgainiui visi trys buvo kariuomenės nukauti.

Tyrimą atlikusi Izraelio kariuomenė pareiškė, kad įkaitus nušovę kariai pažeidė instrukcijas (esą draudžiama naudoti ginklą prieš baltą audeklą iškėlusius asmenis, net jeigu jie – priešo kariškiai ar teroristai). Vis dėlto tokie paaiškinimai nė kiek neįkvėpė įkaitų artimųjų Izraelyje, kurie taip pat ir šia proga susirinko į dar vieną mitingą Tel Avive, o Jeruzalėje šalia Iraelio kariuomenės generalinio štabo surengė permanentinį piketą.

Įkaitų giminaičiams toli gražu neatrodo, kad pagrobtųjų išlaisvinimas yra prioritetinis kariuomenės tikslas. Skirtingai nei oficialiai sakoma.

Dešiniųjų pažiūrų izraeliečiai tvirtina suprantantys tų žmonių godas, tačiau visa valstybė, jų požiūriu, neturėtų tapti tų godų įkaite. Nors teigia suprantą įkaitų artimųjų skausmą, vis dėlto beveik pusantro šimto žmonių artimųjų nuomonė neturėtų įkaitais paversti visų beveik 10 mln. šalies gyventojų. O taip gali įvykti, jeigu Izraelio politikai rodytų iniciatyvą derėtis su teroristais. Toks ir yra „Hamas“ tikslas. Be to, dešiniųjų pažiūrų žmonės sako, esą „mainstryminė“ (suprask, į kairę linkusi) Izraelio žiniasklaida ignoruoja faktą, kad tarp įkaitais laikomų žmonių artimųjų yra ir tokių, kurie kategoriškai pasisako prieš, kad Izraelio kariuomenė darsyk nutrauktų ugnį ir lauktų naujos įkaitų išlaisvinimo iniciatyvos iš teroristų. Nors tokių požiūrių iki šiol skelbta nebuvo.

Tiesą sakant, iš šių pažiūrų žmonių vis labiau girdisi užuominų, esą būtų geras pasiekimas, jeigu kariuomenei pavyktų išvaduoti bent dalį dar likusiųjų teroristų nelaisvėje.

Kairesnių pažiūrų žmonės savo ruožtu teigia, kad valdantieji politikai šiuo atveju turėtų mažiau galvoti apie 10 mln. izraeliečių, o apie silpniausius – 130 vaikų, moterų, senjorų ir kariškių, kurie esti siaubingoje padėtyje. Be to, B. Netanjahu yra šlykštus politikas, todėl jis ir visa jo dabartinė dešiniųjų Vyriausybė netrukdami galėtų eiti šunims šėko pjauti. Nes didžiąja dalimi būtent dabartinis premjeras sukūrė tą padėtį, kurioje dabar atsidūrė žydų valstybė.

Situacija Izraelyje šiek tiek primena 1991-uosius Lietuvoje, kai sausio krizės metu kai kurie politikai kvietė žmones rinktis prie strateginės svarbos objektų Vilniuje, iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos tvirtino, esą sovietų kariškiai šaudo nebent tuščiais šoviniais (jų kalbas transliavo radijas). O tuo metu į sostinės morgus jau buvo gabenami nukauti televizijos bokšto gynėjai.