Kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jūs labiausiai nepasitikite?

Daugiau nei penktadalis šalies gyventojų valdančiosios frakcijos lyderį Ramūną Karbauskį (21,6 proc.) laiko nepatikimu politiku.

Nors patys „valstiečiai“ sakosi nesureikšminą fakto, kad per dvejus valdžioje praleistus metus R. Karbauskis išbarstė turėtą visuomenės palaikymą ir tapo pačiu nemėgstamiausiu politiniu veikėju, ekspertų nuomone, prieš artėjančius rinkimus didžiausia frakcija Seime visgi turėtų sunerimti. Pasak jų, nepasitikėdama partijos lyderiu, visuomenė neigiamai vertins ir sprendimus, kuriuos inicijuoja „valstiečių“ frakcija Seime.

Politologo nuomone, R. Karbauskiui pakeisti visuomenėje susiformavusią neigiamą nuomonę apie save bent jau artimiausioje ateityje praktiškai yra neįmanoma, todėl, jei R. Karbauskis ir toliau išliks pagrindiniu partijos veidu, valdžioje išsilaikyti siekiantiems „valstiečiams“ gali kilti rimtų sunkumų.

Valdančiųjų „valstiečių“ padėtį apsunkina ir tai, kad aukštą nepasitikėjimo reitingą turi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o krintantys 2016 m. Seimo rinkimuose „valstiečius“ tempę premjero Sauliaus Skvernelio reitingai vargu ar grįš į buvusias aukštumas.

Tačiau ilgametė „valstiečių“ partijos narė Rima Baškienė teigia alternatyvų R. Karbauskiui nematanti ir užsimena, kad partijos lyderio nepasitenkinimo rodiklį solidariai pasidalinti turėtų visi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai.

R. Karbauskis tarp labiausiai nepatikimų politikų yra absoliutus lyderis. Jis šiame „antireitinge“ dvigubai lenkia antroje vietoje pagal nepatikimumą esantį konservatorių ir buvusį šalies premjerą Andrių Kubilių (juo nepasitiki 11,5 proc. gyventojų). Pastarasis, „Baltijos tyrimų“ sociologo Romo Mačiūno teigimu, pirmoje šio reitingo vietoje išsilaikė ilgą laiką - nuo tada, kai įpusėjo vadovauti 2008-2012 m. veikusiai Vyriausybei.

Toliau nepalankiausiai vertinamų politikų sąraše rikiuojasi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (10,6 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (9,4 proc.) ir nuo jo daug neatsiliekantis premjeras Saulius Skvernelis (9 proc.).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 10-26 dienomis atliktos apklausos metu gyventojų paprašius nurodyti visuomenės veikėjus (pavardes respondentai minėjo patys), kuriais jie nepasitiki, buvo įvardintas ir Vytautas Landsbergis (8,1 proc.), Viktoras Uspaskichas (7,1 proc.), Dalia Grybauskaitė (5 proc.), Petras Gražulis (4,9 proc.) bei Rolandas Paksas (4,4 proc.).

Tačiau tarp šių paminėtų pavardžių yra ir politikų, kurie kartu turi ir vieną didžiausių pasitikėjimo reitingų. Pavyzdžiui, 5 proc. nepalankiai vertinančių D. Grybauskaitę atsveria net 24,2 proc. gyventojų dalis, kuri, rodo tuo pačiu laikotarpiu atlikta apklausa, prezidente pasitiki. Analogiška situacija premjero atžvilgiu, kai 9 procentus siekianti juo nepasitikinčių piliečių dalis yra atsveriama 9,4 proc. visuomenės, turinčios teigiamą nuomonę apie Vyriausybės vadovą.

Didžiausią neigiamą įvaizdį, išvedus skirtumą tarp teigiamų ir neigiamų visuomenės vertinimų, turi R. Karbauskis (skirtumas yra minus 16), A. Kubilius (minus 11,2) bei A. Veryga (minus 10).

Į nepatikimiausių politikų dešimtuką, gyventojų vertinimais, taip pat pateko Vytautas Landsbergis (minus 6,2), Petras Gražulis (minus 4,9), Gabrielius Landsbergis (minus 4,2), Viktoras Uspaskichas (minus 3,9), Artūras Zuokas (minus 3), Gediminas Kirkilas (minus 1,9) bei Eligijus Masiulis (minus 1,5).

Antrame dešimtuke pagal neigiamų ir teigiamų vertinimų santykį rikiuojasi Eugenijus Gentvilas, Valentinas Mazuronis, Jurgita Petrauskienė, Valdemaras Tomaševskis, Agnė Širinskienė, Rolandas Paksas, Mykolas Majauskas, Vilius Šapoka, Povilas Urbšys ir Kęstutis Pūkas.

Iš viso 2018 metų spalio mėnesį respondentai paminėjo 66 politikus ir visuomenės veikėjus, kuriais jie labiausiai nepasitiki. Penktadalis (21 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nežino tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno, nepasitikėjimo R. Karbauskiu reitingas yra kartu ir jo vadovaujamos partijos bei valdančiųjų priimamų sprendimų įvertinimas.

„Šis rodiklis rodo, kiek žmonės apskritai gali pasitikėti Seimo valdančiąja dauguma ir kaip žmonės gali žiūrėti į Ramūno Karbauskio teikiamus siūlymus“, - samprotavo profesorius. Be to, T. Janeliūno teigimu, greitu laiku keistis visuomenėje susiformavusiam požiūriui į R. Karbauskį prielaidų praktiškai nėra, tam, pasak jo, reikėtų stebuklo ar radikaliai kitokios šio politiko elgsenos.

„Tokia visuomenės nuomonė konkrečiu politiku paprastai tampa inercija, kuri tęsiasi labai ilgai. Kubilius yra vienas geriausių tokios situacijos pavyzdžių, Vytautas Landsbergis - turbūt pats geriausias, nes jo neigiamas vertinimas tęsiasi jau kelis dešimtmečius“, - Eltai kalbėjo politologas.

Aiškindamas, kodėl visgi žmonės taip neigiamai vertina gausiausios frakcijos Seime lyderį, T. Janeliūnas pabrėžė, kad valdantieji, nepaisant kai kurių teisingų sprendimų, tinkamai realizuoti jų nesugebėjo.

„Kai kurie sprendimai, ilguoju laikotarpiu galbūt yra teisingi, tačiau pakankamai agresyvus jų įvedimas sukėlė per daug kontraversiškų vertinimų. Nesiskaitymas ir nejautrumas žmonių atžvilgiu duoda labai neigiamą psichologinį foną“, - pabrėžė T. Janeliūnas.

Politologo manymu, prie tokio neigiamo ir nepatiklaus politiko įvaizdžio nemaža dalimi prisidėjo ir asmeninės R. Karbauskio savybės.

„Aš manau, kad Karbauskis įkūnija tipinį politiko, kuriuo žmonės nepasitiki, paveikslą. Iškart po 2016 m. vykusių Seimo rinkimų kilo skandalai dėl Gretos Kildišienės. Tuomet akivaizdžiai buvo meluojama, išsisukinėjama. Toks išsisukinėjimas, - pabrėžė T. Janeliūnas, - tęsiasi ir dabar, kalbai pasisukus apie R. Karbauskio verslą, trąšų tiekėjus ir panašiai. Žmonėms tai sukūrė meluojančio politiko įvaizdį. O jei politikas nesugeba pademonstruoti savo atvirumo, tai nepasitikima bus ir politiniais sprendimais, kuriuos jis priima arba apie juos kalba“.

Todėl tokia situacija, pabrėžė TSPMI profesorius, turėtų būti rimtas signalas apie dar vieną partijos pergalę 2020-ųjų Seimo rinkimuose kalbantiems „valstiečiams“. Politologas neatmeta galimybės, kad labiausiai nemėgstamu politiku šalyje tapęs R. Karbauskis rinkimuose gali skandinti ir savo vadovaujamą partiją.

„Tai, kaip seksis „valstiečiams“ rinkimuose labai priklausys nuo partijos lyderio sugebėjimo save vertinti kritiškai ir suvokti, kaip jo asmeninis reitingas ir visuomenės vertinimai gali paveikti partijos galimybes rinkimuose. Tai yra jo asmeninis apsisprendimas, nes vargu ar „valstiečių“ partijoje atsiras tų, kurie drąsiai kritikuos ir sakys, kad dėl tokio neigiamo pirmininko vertinimo į sąrašo pirmąjį trejetuką reikia užleisti kitus, populiaresnius partijos atstovus“, - kalbėjo T. Janeliūnas.

Politologas pabrėžė, kad realybė diktuos būtinybę šį klausimą vienokiu ar kitokiu būdu kelti, nes „valstiečiai“ į 2020 m. rinkimus tikriausiai ateis visai kitokios formos nei pastaruosiuose rinkimuose. Tuomet, aiškino T. Janeliūnas, partijos sąrašą tempė puikūs S. Skvernelio reitingai, o ir pats R. Karbauskis, nors ir užleidęs lyderystę pastarajam, buvo gerai visuomenės vertinamas.

„Jei ir toliau partijos veidas ar rinkimų sąrašo vedlys išliks Ramūnas Karbauskis, natūralu, kad tai likusiems partijos nariams daug naudos neatneš“, - aiškino politologas.

Komentuodamas visuomenės nuomonės rodiklius, „Baltijos tyrimų“ sociologas R. Mačiūnas pabrėžė, kad „valstiečių“ partijoje vieninteliu pozityviu lyderiu lieka pastaruoju metu stipriai viešąjį pasitikėjimą savimi tirpinantis premjeras S. Skvernelis.

„Saulius Skvernelis šiuo metu yra savotiškas plūduras, ant kurio laikosi valdančioji dauguma. Pagal neigiamus vertinimus jis yra penktas, tačiau kartu turi ir pakankamai aukštus teigiamo vertinimo rodiklius. Juo nepasitiki 9 procentai - o pasitiki 9,3. Taigi, lyginant su „valstiečių“ lyderiu, jis neturi tokio ryškaus neigiamo vertinimo. Tad jei „valstiečiai“ laimėjo rinkimus turėdami du labai teigiamai vertinamus politikus - Saulių Skvernelį ir Ramūną Karbauskį - tai dabar R. Karbauskis į save akivaizdžiai sutraukė didelę neigiamų visuomenės vertinimų dalį“, - aiškino sociologas.

T. Janeliūnas sutiko su tuo, kad, nepaisant susvyravusio visuomenės pasitikėjimo S. Skverneliu, premjeras išlieka svarbus veiksnys išlaikant „valstiečių“ partijos pozicijas. Tačiau, pabrėžė jis, tendencijos rodo, kad ir Vyriausybės vadovas, vargu ar begalėtų spinduliuoti panašia energija, kokią jis turėjo 2016 m. Seimo rinkimuose.

„Skvernelis nebebus tuo lyderiu, kuris turės tik teigiamą reitingą. Jam, kaip premjerui, bus sunku išlaikyti aukštą pasitikėjimo lygį. Dabar mes matome tendencingą pasitikėjimo kritimą ir jei ši situacija nesikeis, tai tokia inercija gali 2020 metais iš premjero padaryti dar vieną nemėgstamiausią politiką“, - kalbėjo T. Janeliūnas.

Tuo tarpu viena iš valdančiųjų lyderių, ilgametė „valstiečių“ partijos narė R. Baškienė nesureikšmino apklausų rezultatų. Nepaisant fakto, kad R. Karbauskiu nepasitiki penktadalis šalies gyventojų, politikė teigė alternatyvų „valstiečių“ lyderiui nei matanti, nei ieškanti.

„Apklausų aš nesureikšminčiau. Antra, Ramūno Karbauskio asmenyje aš matau lyderį, kuriuo pasitiki partijos nariai, todėl būtinybės keisti partijos vadovą nėra. (...) Esu įsitikinusi, kad partijos lyderiu kitais metais vyksiančiame suvažiavime taip pat bus išrinktas Ramūnas Karbauskis“, - Eltai kalbėjo R. Baškienė. Ji pridūrė, kad tokios apklausos nėra pagrindas būsimuose LVŽS pirmininko rinkimuose net svarstyti galimas pirmininkui alternatyvas.

„Reitingai yra tam tikras signalas, kad reikia susimąstyti, pažiūrėti, įvertinti, bet tai nėra tas pagrindas, dėl kurio mes turėtume keisti žmogų, kuris dirba nuoširdžiai dėl Valstiečių žaliųjų sąjungos, dėl bendro intereso“, - teigė R. Baškienė.

Visgi ji pripažino, kad „valstiečiams“ kartais sunkiai sekasi visuomenei pristatyti priimamus sprendimus. Todėl, pasak jos, R. Karbauskiui krinta šešėlis ir dėl kitų jo vadovaujamų „valstiečių“ veiksmų. Į tai atsižvelgdama politikė teigė, kad reikėtų R. Karbauskio turimą visuomenės nepasitikėjimo reitingą išsidalinti visiems LVŽS frakcijos nariams.

„Lyderiui krinta šešėlis nebūtinai dėl jo paties, bet dėl visos komandos, nes jis yra lyderis. Tad tą nepopuliarumo koeficientą, manyčiau, turime pasidalinti visi“,- užbaigė R. Baškienė.



Apklausa vyko 2018 m. spalio 10 - 26 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

ELTA