Kur priglausti galvą vargšui paukšteliui?

Renovuotuose namuose gyvenantys šiauliečiai džiaugiasi, gyvendami gražiai ir šiltai, tačiau gamtą mylintiems žmonėms suspaudžia širdį. Jie vis rečiau pamato iš pastogių nardančius čiurlius, be garso orą raižančius šikšnosparnius, kurie saugiai kybodavo žemyn galva sienų kiaurymėse. Viename Draugystės prospekto planuojamame renovuoti daugiabutyje gyvenantis Rimantas Pumputis rado išeitį – suderinęs su projektuotojais, savo rankomis pagamino čiurliams ir šikšnosparniams inkilų.

Sumažėjus sparnuočių – pasiraitojo rankoves

„Vis skaisčiau šviečiant saulei, pasirodant vis daugiau grįžtančių paukščių, kyla minčių apie jų kaimynystę mūsų mieste. Vykstant daugiabučių renovacijai, spaudoje retkarčiais pasirodo straipsnių, palankiai nušviečiančių šį procesą bei išryškinančių visus jo privalumus. Ir iš tiesų gera matyti jau atnaujintus pastatus, o pasikalbėjus su jų gyventojais, išgirsti gerų atsiliepimų apie atliktų darbų naudą. Tą gerovės spektrą galėtų papildyti dar vienas dalykas – pasirūpinimas renovuojamame name gyvenusių čiurlių ir šikšnosparnių išsaugojimu, įrengiant jiems inkilus ir slėptuves“, – šypsosi šiaulietis Rimantas Pumputis, gyvenantis Draugystės prospekto 7-ajame name.

Pasak Rimanto, Draugystės prospekte gyvenantys žmonės visą gyvenimą džiaugėsi sparnuočių kaimynyste. Daugiabučių kiemuose auga tikrai daug medžių, net reti miško paukščiai, tokie kaip kėkštai ar keršuliai, nustebina plunksnų grožiu ir netikėtais vizitais.

„Bet mes pastebėjome, kad šikšnosparnių sumažėjo. Mano žiniomis, jiems reikia ir kitų buveinių kaimynystėje, bet aplinkiniai namai jau renovuoti... Čiurliai ir šikšnosparniai mielai dalydavosi su mumis metai iš metų bendru stogu. Ir po renovacijos galėtume parodyti jiems draugiškumą. Sparnuočiai – sanitarai, išgaudantys daug vabzdžių, kenkėjų, tarp jų – ir kraujasiurbių. Namų renovacijos atveju gali atsitikti taip, kad tų sparnuočių savo aplinkoje nebematysime“, – sako vyras.

Ilgai negalvojęs, kaip išsaugoti sparnuočius renovuotų namų kiemuose, Rimantas pasiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo. Pasirinko nuo renovuojamo namo atlikusių senų medžiagų – medienos, skardos, tolio, lietvamzdžių – ir pagamino penkis dailius inkilus čiurliams ir šikšnosparniams. Tuo jo darbas nesibaigė.

Buvo nubraižytos schemos, kaip inkilus galima įmontuoti, nepažeidžiant šiluminių varžų reikalavimų, kitų parametrų. Taip pat buvo nusiųstas raštas į Aplinkos ministeriją.

„Aplinkos ministerija kreipėsi į daugiabučių statybos ir renovacijos darbus vykdančias organizacijas, prašydama iki rugpjūčio vidurio aklinai neužtaisyti į čiurlių perėjimo vietas vedančių angų, nes kitaip paukščiai negalės pamaitinti jauniklių. Vietas, kuriose peri čiurliai, nustatyti nesunku – užtenka bent pusvalandį ramiomis ankstyvo ryto ar pavakario valandomis stebėti daugiabučio pastogę. Čiurlių išsaugojimo iniciatyva yra sveikintina ir Aplinkos ministerija tam pritaria, kadangi čiurliai yra vieni iš geriausių kaimynų, jie džiugina mus, skraidydami padangėje, ir miestui teikia gyvybės bei džiaugsmo“, – šiauliečiui atsakė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.

Sulaukus palaikymo, o statybininkams gavus paraginimą neužtaisyti čiurlių perėjimo angų, R. Pumputis susisiekė ir su planuojamo renovuoti namo projektuotoju. Jį labai nustebino, išreiškęs norą įmontuoti į daugiabučio pastogę inkilus taip, kad jų beveik nesimatytų: pastogėje, po lietaus vandens lataku.

Projektas Slovakijoje čiurliams saugoti – šalies mastu

Rimantas mano, kad jau šiemet jo pagaminti inkilai čiurliams ir šikšnosparniams bus sumontuoti renovuojamame name. Tačiau jis nusiminęs kalba girdėjęs atvejų, kai šalyje, renovuojant daugiabučius, statybininkai, nekreipdami dėmesio į perinčius paukščius, jų lizdus be jokios sielos graužaties užmūrijo, nepalikdami galimybės paukščių jaunikliams išgyventi.

Tačiau yra miestų, kuriuose dėmesingai įrengti inkilai tapo ne tik buveine paukščiams, bet ir viso namo puošmena. „Gražios iniciatyvos gali būti pavyzdžiai: gandrų lizdavietės ant elektros stulpų, inkilai miške ir mieste, dirbtinės lizdavietės ereliams, sakalams, pelėdoms, gulbėms... Panašiai pasirūpinti galima ir čiurliais bei šikšnosparniais“, – sako vyras.

Jo žiniomis, Lietuvos ornitologų draugija skatina išsaugoti galimybes sparnuočiams likti žmonių kaimynystėje. Rekomenduojama, aptikus lizdą su jaunikliais, sustabdyti darbus ir palaukti, kol paukščiai paliks jį.

„Lizdavietės buvo įrengtos kai kuriuose renovuojamuose namuose Kaune, Utenoje, Vilniuje ir kitur. Kai kuriose šalyse čiurliams gaminami atskiri inkilų kompleksai, įrengti ant aukštų stulpų ar specialiuose bokšteliuose. Pavyzdžiui, Slovakijoje net keletą metų buvo vykdomas čiurlių išsaugojimo projektas visos šalies mastu. Buvo įgyvendinta daug puikių iniciatyvų“, – džiaugiasi šiaulietis.

Pamirštame kompleksiškumo naudą

Istorijoje yra buvę pavyzdžių, kai kažkam iš aukštų valdininkų Romoje siaubą kėlė katinai, todėl jie buvo išnaikinti. „Užėjo žiurkės masiškai. Ir mes galime užplūsti vaistines, jei iškirsime senus medžius, užmūrysime paukščių buveines, nes pradėsime sirgti“, – šypsosi vyras.

Rimantas samprotauja, kad jei nebus pilietinių iniciatyvų saugoti gamtą, visur dominuodami, mes, žmonės, išstumsime greta gyvenusius laukinius gyvūnus. Pervertindami technines galimybes, pamiršime kompleksiškumo naudą ir grožį, kurį teikia civilizacijos ir gamtos dermė.

„Atrodo taip svarbu pastatyti tą ar kitą betoninį pastatą ar pakloti asfaltą ir tik vėliau pastebime, kad neliko medžių, paukščių, pradeda trūkti oro... Taip nutinka, nes, nukentėjus medžiams, gyvūnams, paukščiams, nukenčiame ir mes patys, prarasdami bendrystę su jais ir su gamta. Vertę miestui suteikia ne tik modernūs hermetiški pastatai, o gyvenimą jame galima sukurti kur kas gražesnį, malonesnį ir spalvingesnį, puoselėjant želdinius ir laukinę gyvūniją“, – sako vyras.