Kuo žydai geresni už mus, arba Kaip sukurti sėkmingą verslą?

Enrika Valančiūtė

Sėkmė grindžiama  vertybėmis

„Aš verslą įsivaizduoju kaip gazelę, kuri visą laiką turi bėgti, negali sustoti“, – sako V. A. Bumelis, sėkmingai vystantis tarptautinės įmonės veiklą. Daug metų kartu su Izraelio kompanijomis dirbantis verslininkas atskleidžia, kokios vertybės atveria kelią į sėkmę. Tiesa, vien bėgti tolyn neužtenka. Verslas visuomet yra persekiojamas rinkos, todėl tarp jų nuolat verda kova, o laimėtojai keičiasi. Šiuo atveju didelę įtaką pergalei daro žmogaus pasiryžimas: „Jeigu esi nutaręs laimėti, tai tikrai laimėsi.“

Ko dar, be noro laimėti, reikia siekiant tapti globaliu verslininku? Pasak V. A. Bumelio, kuris mažą vaistinę pavertė galinga kompanija, turinčia apie 50 000 darbuotojų, reikia atsižvelgti į esmines vertybes. Žinoma, pirmiausia kalbama apie moralines vertybes, o tuomet galima pereiti ir prie žmogiškųjų. Izraelio garbės konsulas sako, kad pagrindinės vertybės, kuriomis turi remtis verslo atstovai ir kurios Artimuosiuose Rytuose netgi būtinos, yra: lyderystė, strateginė drausmė, atvirumas pokyčiams, išradingumas ir meistriškumas.

Verslininkas pripažįsta, kad tai – ne gražūs žodžiai.  Vadovaudamasis šiomis vertybėmis, jis sugebėjo sukurti ir išvystyti sėkmingą verslą. „Jeigu nori judėti į priekį, tos vertybės turi būti ne ant sienos, o širdyje. Jei užmiršai jas, tai iš verslo nieko gero nebus“, – savo poziciją išsako jis.

Nenori pirmauti – nepradėk kurti verslo

Kuo lietuvių tauta skiriasi nuo žydų? Ogi tuo, kad Izraelyje verslininkai siekia būti geriausi. „Jei nesi nutaręs būti Nr. 1, geriau nepradėk verslo. Privalai būti lyderis“, – teigia V. A. Bumelis. Kitas žingsnis sėkmės link yra strategijos įgyvendinimas, o ne jos kūrimas.

Strateginė drausmė reiškia strategijos įgyvendinimą, vadinasi, jei ją pasirašai, privalai ir įgyvendinti. Deja, pasak verslininko, Lietuvoje tai vis dar sunkiai suvokiamas dalykas. Nebijoti keistis, būti atviram pokyčiams – tai dar keli svarbūs bruožai, reikalingi geram verslininkui. Jei užklupo bankrotas, nebijok imtis kito verslo, galbūt net trečio ar ketvirto – tol, kol rezultatas nudžiugins.

V. A. Bumelio įsitikinimu, geras verslininkas turi pasižymėti išradingumu: „Jeigu mes nebūsime išradingi, mąstysime taip, kaip visi, tuomet nei gero verslo, nei naujo produkto tikrai nesugebėsime sukurti.“ Be abejo, negalima užmiršti meistriškumo – tai savaime suprantamas dalykas. Jei Izraelyje žmonės imasi veiklos, tai arba ją padaro labai gerai, arba to nesiima išvis – bet kokio rezultato iš jų nesitikėk.

Žydų kalendorius – raktas suprasti pagrindines vertybes

Žydų bendruomenės vykdomasis direktorius S. Gurevičius pabrėžia, kad visos išvardytos vertybės, versle garantuojančios sėkmę, yra būdingos ne kam kitam, o žydams.

„Didžioji dalis šių vertybių, ypač Izraelyje, yra labai aiškiai suprantamos, kadangi ateina iš kultūros, iš to, kas mes tokie esame“, – tikina S. Gurevičius.

Pasak jo, susidaryti nuomonę apie kiekvieną tautą ir jos kultūrą galima pažvelgus į gyvavimo metus. Spalio 2-ąją žydai įžengė į 5777-uosius. Kodėl skiriasi mūsų ir žydų metų skaičiavimas?

„Krikščionys metus skaičiuoja nuo Jėzaus gimimo. Pradeda skaičiuoti nuo pirmojo krikščionio – nuo savęs. Musulmonai pradeda skaičiuoti nuo Mahometo – nuo pirmojo musulmono. O žydų kalendorius yra pavyzdys, ką reiškia galvoti globaliai. Mūsų kalendorius prasideda nuo pirmojo žmogaus – Adomo, o ne nuo pirmojo žydo. Visų pirma, esi žmogus, tik po to žydas. Ne nuo savęs pradėk skaičiuoti metus – suprask, kad esi kažko didesnio dalis“, – esminius tautų skirtumus atskleidžia žydų bendruomenės vykdomasis direktorius.

Ypatingas ryšys su žeme ir tekstu

Reikšmingas žydų kultūros bruožas yra meilė savo žemei. Kaip teigia S. Gurevičius, jie ne veltui naudojasi Mėnulio ir Saulės kalendoriumi – yra be galo prisirišę prie savo žemės. Tiesa, lietuviams šios tautos atstovai atrodo kur kas labiau susiję su prekyba, tačiau, S. Gurevičiaus tikinimu, klaidingą sampratą nulėmė istorinės aplinkybės.

„Lietuvoje žydai negalėjo dirbti žemės darbų, nes jiems buvo draudžiama ją nusipirkti. Bet iš tiesų žydai su žeme yra labai tampriai susieti. Pavyzdžiui, Izraelyje yra įspūdingo grožio miškai, bet tie medžiai auga ant akmenų. Jie auga tik dėl to, kad prie kiekvieno iš jų prieina žmogelis, kuris palaisto tą medelį, ir dėl to, kad kažkur pasaulyje gyvena šeima, kuri paaukojo pinigų tam, kad tas medelis išaugtų“, – sako jis.

Žydai iš kitų tautų išsiskiria dar ir kitokiu požiūriu į gyvenimą. Judaizmo atstovai niekada nesako „Žiūrėkit, jūs suklydot“, jie sako „Mūsų kelias yra Šabas, kitų kelias – sekmadienis“. Be to, judaizmo religijai labai svarbus atradimo džiaugsmas, procesas, todėl posakis „Atrask savo kelią“ padeda užimti puikias pozicijas ir versle.

Anot žydų tautos atstovo, jie pasižymi ypatingu gilinimusi į prasmę, skaitydami senovine hebrajų kalba parašytą knygą. Kad iš tiesų pavyktų suprasti Torą, reikia labai įsigilinti į tekstą, jo prasmę. Jei žmonės vadovautųsi tokia logika ir versle, rezultatai būtų kur kas geresni. Tuo įsitikinęs S. Gurevičius, priduriantis, kad kiekviena detalė yra svarbi galutiniam rezultatui, todėl nieko keisto, kad žydai, kreipdami dėmesį į smulkmenas, laikomi vienais sėkmingiausių verslininkų.

Išrinktoji tauta. Kodėl žydai tuo nesidžiaugia?

Visuomenėje dažnai galima išgirsti žydus vadinant išrinktąja tauta. Bet ką gi tai reiškia? Pats S. Gurevičius atskleidžia, kad žydams toks apibūdinimas – anokia čia laimė ir girtis nėra kuo, mat šiame posakyje įžvelgiama kitokia reikšmė: „Žydai labai gerai supranta, ką tai reiškia hebrajiškai – „Išrinktas daryti daugiau“. Čia slypi ir viena pagrindinių sėkmingo verslo paslapčių, nes žydai ypatingą dėmesį skiria ne strategijos kūrimui, o jos įgyvendinimui.

„Tu neturi laiko girtis, kad esi išrinktas, nes privalai eiti ir daryti. Kiekvienas žydas turi slaptą misiją, kuri lengvai gali būti pritaikoma versle. Ta misija yra pagerinti pasaulį. Jei kiekvienas verslas bus orientuotas į kažko pagerinimą, tai rezultatas bus visai kitoks“, – akcentuoja jis.
Beje, tiems, kurie į mokymosi procesą žvelgia gana pasyviai, žydai turi griežtą atsakymą – „Mylėk artimą kaip patį save, o toliau eik mokytis“. Tik toks mąstymas ir jo nulemtas verslumas Izraelyje leido suklestėti technologijoms.

Tačiau išvardytos žydų savybės ir požiūris į gyvenimą, mokslą bei darbą dar negarantuoja pripažinimo verslo srityje. Kad tai pasiektų, verslininkai privalo vadovautis kertinėmis tautos vertybėmis.

Pirmiausia – šeima. Į darbuotojus reikia žiūrėti ne kaip į pelno nešėjus, o kaip į šeimos labui dirbančius žmones. Taip pat žydams reikšminga yra jų kalba, Tora, atmintis ir gimtinė.

S. Gurevičius tvirtina, kad visi paminėti žydų tautos principai, perkelti į verslą, bet kurioje šalyje nudžiugintų puikiais rezultatais ir atneštų naudą tiek verslininkams, tiek pasauliui.