Kultūros metai Marijampolėje – ne kiekybė, o kokybė daro tikrąjį pokytį

Praėjusiais metais  net ir siaučianti pandemija kultūros Marijampolėje nesustabdė. Be abejo, daug gražių iniciatyvų persikėlė į virtualią erdvę, kuri, kad ir kaip norėtumėm,  neatstos to tikro gyvo pažinimo jausmo. Savivaldybės kultūros ir meno bendruomenei praėję metai buvo kupini iššūkių, įdomūs naujomis patirtimis ir atradimais, kaip prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, paslaugų teikimo pokyčių. Tačiau tai ne tik nesustabdė kultūros ir meno vyksmo bei projektinių veiklų,  bet ši neeilinė situacija paskatino būti itin kūrybingais, o į kultūrinį vyksmą aktyviai įsitraukė kultūros darbuotojai, menininkai, nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės. Tai jų kūrybiškumo ir noro kurti, profesionalių gebėjimų  ir išmonės, įsimintų projektų, gražių švenčių ir kitų renginių dėka kultūra Marijampolėje nuolat eina vis aukštesnės kokybės link.

„Kultūros sritis visada buvo, yra ir bus svarbi marijampoliečiams. Ypač, kai bėgant laikui savivaldybės gyventojai tapo daug reiklesni renginių kokybei ir nebesižavi tuo, kas žavėjo prieš 5 ar 10 metų. Būtent dėmesys kultūros srities kokybei ir yra pagrindinis kultūros strateginio planavimo tikslas, todėl marijampoliečiams kasmet stengiamasi pasiūlyti galimybę susipažinti su profesionaliu menu, į Marijampolę pakviesti atlikėjus ir menininkus, kuriais žavisi didmiesčių gyventojai. Tačiau svarbu nepamiršti mėgėjų ir jaunųjų menininkų, kurie kuria ir nori savo kūryba pasidalinti su visuomene. Daug dėmesio skiriama  ir pažinčiai su istorine praeitimi bei kultūriniu paveldu vykdant įvairias edukacines programas ir kuriant įdomias  muziejų ekspozicijas. Kultūros darbuotojai, menininkai,  kaimo bendruomenės ieško kuo įdomesnių būdų, kaip paįvairinti  ir stiprinti savo veiklą: rengia projektus, aktyviai bendradarbiauja su profesionaliais menininkais ir nacionalinėmis kultūros įstaigomis, prisideda prie organizuojamų renginių bei švenčių, puoselėja mėgėjų meną, etnokultūrą ir kultūros tradicijas bei stengiasi įvairiomis veikloms prisidėti prie bendruomenių aktyvinimo, užimtumo ir laisvalaikio praleidimo gerinimo. Geros idėjos  ir gražūs kultūriniai sumanymai visada sulaukia savivaldybės vadovų   ir bendruomenės palaikymo, o tai viena iš svarbiausių sąlygų, leidžianti kurti ir puoselėti kultūrą“, – sako savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockis. 

Nežiūrint visų pandemijos iššūkių, 2020 metais laikotarpiu tarp pirmojo ir antrojo karantino savivaldybės gyventojai galėjo pasimėgauti ir gyvais renginiais: Marijampolės savivaldybė iš dalies finansavo 57 kultūros ir meno projektus, tokius kaip pirmasis modernaus folkloro projektas „Margai skamba“, „Malonny-7“ , „Gatvės meno mokykla“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, „Šv. Jurgio meno sezonas“,  „Marijampolė MusicPark“, „Vasaros kinas“, „Medynės“ ir kt.

Ypatingai džiugino tai, kad kaimiškųjų vietovių bendruomenėms  laikas tarp karantinų buvo turtingas kultūrinių renginių: Savivaldybė iš dalies finansavo 24 projektus, kurie vyko kaimiškosiose vietovėse. Ne tik Savivaldybė, bet ir bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, Marijampolės kultūros centro skyriai kaimiškosioms vietovėms skiria vis daugiau dėmesio, kad toliau nuo miesto gyvenantys žmonės galėtų kultūros renginiais džiaugtis savo gyvenamojoje vietovėje. 

Kaip vienus ryškiausių kaimo bendruomenėse, tikrai galima paminėti Šunskuose, Baraginėje, Igliaukoje, Liudvinave, Sasnavoje vykusius renginius.

Plenero Šunskų miestelio parke metu sukurtos penkios skulptūros papuošė bendruomenės mėgstamą vietą. Praeitais metais taip pat atgimė Šunskus garsinęs trumpo filmo festivalis „Baltas kluonas“. Jau antrą kartą čia surengtas ir savo  gerbėjų ratą turi festivalis „Suvalkų bliuzo aidas Lietuvoje“.

Baraginėje puoselėjant kultūrą itin glaudžiai bendradarbiauja kultūros darbuotojai ir   bendruomenė, kurie irgi gyveno aktyviu kūrybos ritmu. Įgyvendinant kultūrinio savitumo išsaugojimo projektą, plenero metu buvo sukurtos medžio skulptūros, gyventojai aktyviai dalyvavo tradicinėse šventėse,  buvo rengiamos parodos, pristatant savo  krašto kūrėjus.

Igliaukos bendruomenė galėjo mėgautis dainuojamosios poezijos vakaru „Poezija – sielos namai“. Čia surengtas ir romansų vakaras bei kino vakaras po žvaigždėmis. Daug gražių  įsimintinų renginių organizuota ir Igliškėlių, Daukšių, Meškučių, Valavičių, Želsvos, Balsupių, Gudelių, Puskelnių kaimo bendruomenėse

Liudvinavas skambėjo nuo muzikos festivalio  „Liudvinavo naktys“ garsų, čia vyko ir tradicinė miestelio šventė bei gražus mažosios  Kultūros sostinės uždarymo renginys.

Sasnavoje surengta graži šeimų šventė. Puikią nuotaiką kuria ir daug gyvybės į bendruomenės gyvenimą įneša Zuikių muziejus ir  jo organizuojami renginiai. Daug populiarumo sulaukė ir daug teatro mėgėjų sutraukė bei abejingų nepaliko Tautkaičių klojimo teatro  70-mečio minėjimas.

Ir tai tik maža dalis to, kas atkeliauja į kaimiškąsias vietoves. Čia vyksta tradicinės vasaros ir rudens šventės, bendruomenių susibūrimai, spektakliai, parodos ir kitokie renginiai.

Karantino metu kultūros įstaigos ėmėsi infrastruktūrinių projektų. Marijampolės kultūros centre baigtas įgyvendinti projektas „Marijampolės kultūros centro infrastruktūros modernizavimas“, kurio metu buvo įrengta akustinė sistema Mažojoje salėje, naujai įrengta garso įrašų studija, įdiegta moderniausia Lietuvoje garso sistema, įrengta orkestrinė platforma (vadinamoji orkestro duobė),  pakeistos scenos grindys, įrengtas keltuvas neįgaliesiems ir pastatytas skaitmeninis informacinis stendas.

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus kartu su Savivaldybės administracija parengė paraišką ir gavo ES finansavimą projektui „Jungties forma: dailė ir literatūra“) skirtam Bulotų namo  pritaikymui veiklai. Restauruoti ir naujam gyvenimui  prikelti advokatų Bulotų namai, kurie įgyvendinus projektą ir juose pradėjus veiklą neabejotinai taps dar viena puikia pažinimo erdve.

Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje buvo intensyviai dirbama skatinant ir ugdant Marijampolės savivaldybės gyventojų įvairių lygių  skaitmeninį raštingumą, informacinį ir kultūrinį išprusimą. Pasibaigus karantinui, visų mylimi projektai, tokie kaip „Knyginėtojai“ ir „Reali virtualybė“,  sugrįš į viešąsias ir į bibliotekos erdves. 2020 m. vyko susitikimai su žinomais žmonėmis:  Monika Linkyte, Ramūnu Zilniu, Jurga Šeduikyte, Mariumi Čepuliu ir kt.

Norint, kad gyventojai mėgautųsi nemokamu kokybišku kultūriniu užimtumu, reikalingos lėšos. O kaip žinia, galimybė turėti papildomų lėšų atsiranda tik atsakingai planuojant resursus. Be abejo, kartais tam reikalingi ne itin populiarūs sprendimai, kaip kad optimizacija apjungiant įstaigas.

Pertvarkant kultūros įstaigų infrastruktūrą, sutaupytos lėšos naudojamos marijampoliečių kultūriniam laisvalaikiui. Tokie, jau visoje Lietuvoje  žinomi renginiai, kaip „Marijampolė MusicPark“ , „Šv. Jurgio meno sezonas“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, klausytojams yra  nemokami, tačiau tam, kad jie vyktų, kad mus visus džiugintų profesionalūs atlikėjai, kad išėję iš renginių išsineštumėm tik pačias geriausias emocijas, lėšos, o kartais ir visai nemažos, yra būtinos.

Svarbų darbą  kultūros srityje atlieka ir įvairios nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla skatina kultūrinį užimtumą atokiau nuo miesto esančiose vietovėse. Kaimo bendruomenės, įgyvendindamos projektus, ne tik prisideda prie bendruomenių aktyvinimo, bet dalį gautos paramos lėšų panaudoja kultūros infrastruktūros gerinimui. Puikūs pavyzdžiai – Baraginėje ir Valavičiuose pastatytos lauko scenos, kurios pagerins renginių organizavimą bendruomenės žmonėms.

Visi tikimės, kad 2021 metai bus kur kas geresni nei praėjusieji ir kultūra visu pajėgumu sugrįš į miesto ir kaimo bendruomenių erdves. Tikėtis, vadinasi, planuoti. Savivaldybės planuose  ir toliau numatyta kurti profesionalaus meno pasiūlą, kultūros renginių įvairovę, puoselėti kultūros paveldą, užtikrinti, kad kultūros įstaigų veikla būtų kokybiška, sudaryti sąlygas bendruomenės kultūrinei saviraiškai bei skatinti kultūros kūrybos iniciatyvas.